Nuolat besivystančių technologijų poveikis komunikacijos procesui pasaulyje yra ganėtinai plačiai nagrinėjama tema, tačiau mažiau gilinamasi į tai, kaip žiniasklaidoje nuolat varžomasi dėl žmogaus dėmesio, bandant sužadinti jo smalsumą. Ne paslaptis, kad internetinio turinio kūrėjams populiariausias pajamų modelio šaltinis yra įvairios formos reklama. Anot mokslinio straipsnio šia tema, dažnas specialistas, kuris dirba internetinės žiniasklaidos apsuptyje, pasakytų, jog visas turinys, kuris skelbiamas internetinėje erdvėje turėtų ,,dirbti sau“, todėl pastaraisiais metais tiek internetinėje žiniasklaidoje, tiek socialinėse medijose populiarėja ,,klikbaitinių“ antraščių kūrimas ir jų naudojimas. Klikbaitai, paprastai tariant, yra hiperbolizuotos antraštės, kurios skatina ne tik žmogaus smalsumą savo garsiomis frazėmis, tačiau ir straipsnių įsimenamumą, nepaisant to, jog naujienų turinys nėra visapusiškai patikimas.
Pats terminas ,,klikbaitas“ yra apibūdinamas kaip socialinės medijos žinutė, kurios pagrindinis tikslas yra orientuotas į skaitytojų sudominimą taip, kad jie paspaustų ant minimos svetainės nuorodos. Dažniausiai klikbaitinės antraštes galima atpažinti iš tokių frazių naudojimo, kaip ,,nepatikėsite“, ,,tai pakeis jūsų gyvenimą“ ir pan. Pagrindinės klikbaitinių antraščių kūrimo charakteristikos fokusuotos į turinį, kuris turi mažai vertės ir dažniausiai yra kuriamos tų agentūrų, kurios priklauso nuo gaunamų pajamų iš įvairių skelbimų ir reklamų. Visas šis klikbaitinių antraščių kūrimo procesas yra paskatintas ekonominio spaudos smukimo, kadangi gyvenant technologijų apsuptyje žmogaus dėmesį kaskart gali patraukti vis kitos naujienų svetainės ar jų rašomi straipsniai, todėl internetinė žiniasklaida vis labiau kliaunasi reklama ir klikbaitinių antraščių kūrimu.
Pagrindinė priežastis, kodėl klikbaitinės antraštės tapo taip plačiai naudojamos internetinėje žiniasklaidoje yra ta, jog antraštės sudaro pirminį straipsnio įvaizdį, nuo jų priklauso kiek žmonių perskaitys straipsnį, todėl įtraukianti, daug žadanti, bet paliekanti gerą pirminį įspūdį ir kelianti įvarius klausimus antraštė turi būti įtraukianti ir skatinanti skaitovus domėtis daugiau tam tikra tema perskaitant visą straipsnį.
Mokslininkų teigimu, pirminis bulvarinės spaudos pavojus yra ne tai, kad ,,rimtąsias“ naujienų temas (politika ir ekonomika) pakeis ,,nerimtosios temos“ (kitų žmonių ir įvykių aptarimai), tačiau tai, jog nuolatinis dėmesio siekimas iškreips pagrindinį ir svarbiausią naujienų perdavimo tikslą – perduoti tikslią informaciją, o ne fantazijas. Šiais laikais naujienų portalai vietoj tikslingų naujienų ir jų faktų ieškojimo ir perdavimo visuomenei dabar vaikosi kuo didesnių naujienų portalo skaitytojų peržiūrų skaičių, o tai bando pasiekti platindami kuo daugiau straipsnių, su klikbaitinėmis antraštėmis. Dažniausiai tokios antraštės yra nepatikimos ir neretais atvejais klaidinančios, o taip sukuriama palanki terpė melagingų ir nepatikimų žinių skleidimui internetinėje žiniasklaidoje.
,,Clickbait Challenge 2017“ tyrimo metu buvo aiškinamasi pagrindiniai skirtumai tarp sudominti bandančių internetinės žiniasklaidos žinučių ir klikbaitinių antraščių. Žinoma, riba tarp įtraukti bandančios žiniasklaidos žinutės ir klikbaitinės antraštės yra labai siaura, tačiau ji egzistuoja. Kartais nuspręsti, ar nagrinėjama antraštinė žinutė yra klikbaitinė nėra jau taip lengva, kadangi abiejų žmogaus minėtų pritraukimo būdų tikslas yra vienas – pritraukti skaitytojų dėmesį taip, kad jie paspaustų ant nuorodos. Pagrindinis klausimas kyla, ar šie skaitytojų pritraukimo būdai yra laikomi apgaulingais, ar nuosekliais, vedančiais į atitinkamą temą. Abiem atvejais yra pasitelkiamos įvairios antraščių kūrimo technikos tokios kaip įvairių iliustracijų naudojimas, kurios sustiprina skaitomos antraštės patikimumą, ir žinučių formulavimas klausimo formatu, kurios skatina žmones susidomėti. Šios žmonių sudominimo technikos patvirtina, kad neretais atvejais jomis yra manipuliuojama, sukuriant klikbaitines antraštes ir taip siekiant didesnių peržiūrų skaičių.
Klikbaitinių antraščių aptikimo tyrimas apžvelgė kaip žmogaus smalsumas pasireiškia internetinėje erdvėje. Dažniausiai įvardijama klikbaitinių antraščių privalumo pusė yra ta, jog tokių antraščių kūrėjai sąmoningai sukuria informacijos stygių (angl. ,,information gap“). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad žmogaus natūralus smalsumas skatina žmogų pastebėti ir neretais atvejais perskaityti įvairius naujienų portalų pranešimus internetinėje erdvėje, ne išimtis ir vadinamosios klikbaitinės antraštės. Daroma išvada, jog žmogus, paspausdamas klikbaitines antraštes patenkina savo psichologinį norą atrasti pagrindinę teksto mintį, tokiu būdu skatindamas savo savivertę. Nagrinėjamame straipsnyje aptariamas faktas, jog tokie klikbaitinių antraščių straipsnių tekstai sukelia vidinį žmogaus nepasitenkinimo jausmą, kadangi perskaičius straipsnį skaitytojas dažnais atvejais negauna norimos informacijos, nes jame trūksta tikrų faktų ir kitos patikimos informacijos. Anot atliktų tyrimų pati informacijos stygiaus teorija teigia, jog kai asmuo suvokia atotrūkį tarp to, ką žino, ir to, ko nori žinoti, tas atotrūkis turi emocinių pasekmių. Dėl tokių informacijos spragų atsiranda nepritekliaus jausmas, pažymėtas smalsumu. Smalsus asmuo yra motyvuotas gauti trūkstamą informaciją, kad sumažintų ar pašalintų nepritekliaus informacijos jausmą. Tariant kitais žodžiais, nežinojimas verčia žmogų jaustis nemaloniai, todėl žmogus, vadovaudamasis savo natūraliais instinktais, kaip galint bandys ištaisyti šį jausmą.
Įvairių tyrimų rezultatai atskleidžia faktą, jog žmogaus abejingumo suvokimas jauname amžiuje yra ganėtinai didelis, todėl jauną žmogų straipsnių pavadinimuose esantis informacijos stygius labiau įtikina skaityti vadinamųjų klikbaitinių antraščių tekstus. Tyrimai rodo, jog smalsumas su amžiumi mažėja, o pažintinio smalsumo lygis išlieka stabilus visą suaugusio žmogaus gyvenimą iki senatvės, tai reiškia, jog augant ir formuojantis jaunai asmenybei žmogus taps vis daugiau atsparesnis vadinamajam informacijos stygiui antraštėse taip formuodamas savo pasaulio suvokimą.
Nors klikbaito naudojimas yra efektyvus ir plačiai paplitęs įvairių internetinių naujienų agentūrų skaitytojų pritraukimo būdas, tačiau didėjantys svetainių peržiūrų skaičiai nepateisina fakto, jog neretai klikbaitinės antraštės yra pasitelkiamos manipuliacijai. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis galima susidaryti įvaizdį, jog ne paslaptis ir tai, kad įvairūs asmenys naudoja klikbaitines antraštes skleisti įvairią dezinformaciją, siekiant gauti momentinę žmonių reakciją, todėl kiekvienam žmogui rekomenduojama būti kritiškam ir visą perkaitytą informaciją internetinėje erdvėje vertinti kritiškai ir realistiškai.
Nepaisant atliktų tyrimų ir vis didėjančio visuomenės švietimo apie neigiamą klikbaitinių antraščių daromą įtaką žmogui, klikbaito, kaip įtikinimo įrankio, naudojimas šiandieninėje visuomenėje yra labai didelis ir toliau auga. Nepaisant to, kad klikbaitas gali būti identifikuotas iš įvairių kalbinės raiškos įtikinimo formų, dažnas internetinės žiniasklaidos vartotojas pasiduoda klikbaitinių antraščių daromai įtakai. Ne tik internetinėje žiniasklaidoje, tačiau ir televizijoje bei įvairiose video klipų peržiūrų svetainėse (pavyzdžiui, YouTube) gausu dėmesį pritraukiančių antraščių, kurių tikslas lygiai toks pats kaip ir internetinės žiniasklaidos – didesni peržiūrų skaičiai, kadangi įkeltas internetinis turinys turi dirbti ,,pats sau“ ir uždirbti to turinio kūrėjams pinigus.
Galima daryti išvadą, jog klikbaitas, kaip įtikinimo forma, klesti šiuolaikiniame medijų pasaulyje ir nežada niekur trauktis. Nuolat technologijų apsuptam žmogui tenka prisitaikyti ne tik prie kintančių medijų, bet ir įtikinimo formų, ir suprasti, jog ne viskas, kas yra pateikiama internetinėje žiniasklaidoje ir įprastoje spaudoje yra tiesa. Šiuolaikinis žmogus turi gebėti vertinti skaitomą informaciją vertinti objektyviai, kadangi moksliniai tyrimai rodo, jog įvairios įtikinimo technikos žiniasklaidoje tik tobulės.
