Baikalo ežeras yra pietinėje Rusijos dalyje, netoli Mongolijos sienos. Jis yra didžiausias gėlavandenis Azijos ir giliausias Žemės ežeras, kuriame yra apie penktadalis pasaulio paviršinio gėlo vandens. Baikalas turi ypatingą ekosistemą ir yra namai dideliam kiekiui išskirtinių gyvūnų rūšių. Tačiau Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino priimami sprendimai ir aplinkosaugininkų įspėjimų neklausymas privedė šį ežerą prie kritinės užterštumo ribos.
Baikalo celiuliozės ir popieriaus gamyklos istorija siekia šešiasdešimtuosius. Nors 2008-tais metais, po ilgų aplinkosaugininkų ir vietinių gyventojų skundų, ši gamykla buvo uždaryta, 2010-tais metais ji vėl pradėjo funkcionuoti, patekusi į artimo Vladimiro Putino bičiulio rankas. Gamykla nebuvo pakankamai modernizuota, todėl Baikalo ežeras ir toliau buvo neatsakingai teršiamas. Aplinkosaugos grupės jau seniai atakavo gamyklą, teigdamos, kad ji kelia grėsmę ežerui, kuriame auga 1500 gyvūnų ir augalų rūšių, įskaitant unikalų gėlavandenių ruonių tipą. Pasaulio gamtos fondo (WWF) Baikalo ežero užterštumo atvejo tyrime yra Anatolijaus, žvejo, gyvenančio prie Baikalo liudijimas: „Mano žentas, kuris mirė prieš dvejus metus dirbo gamyklos vandens valymo sistemoje. Jis pasakė, kad kartais sulaukdavo skambučių, kad nebėra vietos iškrovoms, todėl jie atidarė sistemą ir atliekas išmetė tiesiai į ežerą. Viskas vyko tiesiai į ežerą“.
Dar 2010-tais metais tarptautinė aplinkos apsaugos organizacija „Greenpeace“ pareiškė esanti labai susirūpinusi dėl planų leisti gamyklai vėl funkcionuoti ir prašysianti tuometinio prezidento Dmitrijaus Medvedevo panaikinti Putino sprendimą. V. Putinas, 2009-tais metais asmeniškai apžiūrėjęs Baikalo vagą, teigė, kad mokslininkai jam sakė, kad gamykla nekenkia ežerui, kuriame yra penktadalis viso pasaulio gėlo vandens paviršiaus ir kurį Sibiro gentys gerbia kaip šventą.
Baikalo ežero amžius, izoliacija ir gilus deguonies prisotintas vanduo lėmė vieną turtingiausių pasaulyje gėlo vandens sistemų. Baikalo ežere aptinkama net 3700 gyvybės rūšių, 80 procentų jų – endeminės, o tai reiškia, kad jų niekur kitur pasaulyje nėra. Vienas iš ypatingiausių Baikalo gyventojų yra vienintelė pasaulyje išskirtinai gėlavandenių ruonių rūšis. Taip pat verta paminėti, kad ežere gyvena daugiau nei 50 žuvų rūšių. Sausumoje galima pastebėti Sabalą – kiaunių rūšies atstovą. Ši rūšis gyvena tik Rusijos miškuose ir Uralo kalnuose, mėgsta medžioti žuvis Baikale ir gyventi urveliuose šalia vandens.
Šio ežero užterštumas kenkia ne tik ekosistemai, bet ir žmonių sveikatai. Dėl teršalų, esančių ežere, padidėja rizika susirgti vėžiu. Tai yra ypač pavojinga problema vietiniams gyventojams, kurie iki šiol buvo pratę gerti neapdirbtą ežero vandenį ir valgo daug žuvies pagautos Baikale. Tam tikros toksiškos medžiagos, esančios ežere, turi savybių užsilikti maisto grandinėje ir sukelti ilgalaikes sveikatos problemas.
Nors ši gamykla visam laikui buvo uždaryta 2013-tais metais, turizmas ir neištaisyta žala toliau kelia paavojų. Tokios problemos kaip netinkamas tvarkymasis su turistų paliekamomis atliekomis, dumblių, augančių ežere, perteklius ir Mongolijos planai statyti užtvankas ant upės, įtekančios į Baikalą, vis dar išlieka ir laukia sprendimo.
Nors sprendimas uždaryti Baikalsko popieriaus ir celiuliozės gamyklą priimtas, tačiau ežero valymo įgyvendinimas ir ankstesnių neigiamų padarinių sušvelninimas pareikalaus laiko ir didelių pastangų.
Rusijos valdžia šiuo metu teigia, kad dėl esamų Vakarų sankcijų, esą nėra galimybės pašalinti nuodingų atliekų iš Baikalo ežero. Yra svarstomas ir pigesnis metodas, tačiau jis gali būti pavojingas ekosistemoms. „Greenpeace“ aktyvistas Vazhenkovas pareiškė, kad šis metodas, kurį ketina naudoti Rusijos valdžia, yra neadekvatus, nes tai vis tiek kenks ežerui. Pasak Vazhenkovo, bus nepaisoma užterštumo lygio normų ir ežero teršimas vyks toliau.
