2022 m. rugpjūčio 12-tą dieną įvykęs Salman Rushdie užpuolimas plačiai pagarsėjo visame pasaulyje – 75-erių autorius buvo apie 12 kartų padurtas peiliu užpuoliko, 24-erių Hadi Matar. Nusikaltimas įvyko Niujorke, prieš skaitant paskaitą apie JAV, kaip saugų prieglobstį ištremtiems rašytojams.
Autoriaus agentas Andrew Wylie dalinosi su spauda, kad S. Rushdie buvo atlikta operacija, jam buvo ventiliuojami plaučiai ir jis negalėjo kalbėti. Rushdie patyrė tris durtines žaizdas kakle, keturias žaizdas pilve, nukentėjo dešinė akis, krūtinė bei dešinės šlaunies dalis. Taip pat, A. Wylie teigė, kad autoriui gresia akies netekimas, gali būti smarkiai pažeistos kepenys ir nutrūkę keli vienos rankos nervai. Chautauqua apygardos prokuroras Jason Schmidt įsitikinęs, kad užpuolimas buvo tikslingas ir iš anksto suplanuotas.
Rugpjūčio 17 d. pasaulį pasiekė naujienos, kad daugybę apdovanojimų pelniusio autoriaus būklė gerėja. Teisėsaugos pareigūnas portalui CNN atskleidė, jog Salman Rushdie yra budrus ir tyrėjams rišliau artikuliuoja savo mintis. „Nors jo gyvenimą keičiantys sužalojimai yra sunkūs, jo įprastas iššaukiantis humoro jausmas išliko nepakitęs,“- oficialiame pareiškime rašė sūnus Zafar Rushdie. Agentas A. Wylie patvirtino, kad autorius „pakeliui į pasveikimą.“
„Tai truks ilgai, nes sužalojimai tikrai sunkūs, bet jo būklė krypsta gera linkme,“- teigė Wylie.
Niujorko gubernatorė Kathy Holchul pasmerkė išpuolį ir pavadino jį „apgailėtinu.“ „Žmogus su peiliu negali nutildyti žmogaus su rašikliu,“- pridūrė gubernatorė.
Pareigūnai spėlioja, kad užpuolikas Hadi Matar į Niujorką atvyko dieną prieš renginį. Sulaikytasis atsisakė bendradarbiauti su policija, neatsakinėjo į klausimus. H. Matar nusikaltimo motyvai išlieka nežinomi, iki šio incidento vyras neturėjo teistumo.
Kodėl Salmon Rushdie yra vienas labiausiai prieštaringai vertinamų autorių?
S. Rushdie (1947) indų kilmės britų rašytojas į Angliją atvyko būdamas keturiolikos. Tapęs Britanijos piliečiu, autorius nutolo nuo savo islamiškų šaknų ir leido savo tikėjimui išblėsti. S. Rushdie išbandė ne vieną profesiją, tačiau visad laikėsi romanų rašymo.
Pirmieji trys autoriaus romanai – debiutinis mokslinės fantastikos ir tautosakos mišinys „Grimus“ (1975), šeimos drama „Vidurnakčio vaikai“ (Midnight‘s Children, 1981) ir magiškojo realizmo pavyzdys „Gėda“ (Shame, 1983) buvo sutikti kritikų liaupsėmis. Nors pirmasis romanas nebuvo itin sėkmingas, jis puikiai atskleidė rašytojo potencialą, o antrasis ir trečiasis kūriniai pelnė tokius įvertinimus kaip „Booker“ apdovanojimas, kuris skiriamas geriausiai Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje išleistai novelei anglų kalba. S. Rushdie literatūriniai darbai apie religiją ir politiką kai kuriose pasaulio kraštuose sukėlė pasipiktinimo bangas.
Štai, ketvirtoji knyga „Šėtoniškos eilės“ (The Satanic Verses, 1988) buvo monumentalus posūkis karjeroje, sukėlęs rašytojo gyvybei pavojų. Skandalingosios knygos pavadinimas pasakoja labai ginčytiną istoriją apie eiles, kurios buvo neįtrauktos į Koraną, nes jas Mahometui atskleidė ne angelas Gabrielius, o velnias. Autorius nuo jaunystės jautėsi suintriguotas tokia išblėsusia riba tarp Dievo ir Šėtono.
Kai kuriuose „Šėtoniškų eilių“ knygos epizoduose vaizduojamas personažas sukurtas pagal islamo pranašą Mahometą, o dvi sekso paslaugų tiekėjos buvo pavadintos pranašo žmonų vardais. Tai sulaukė rimtos kritikos iš Jungtinės Karalystės musulmonų bendruomenės neva toks kūrinys yra grubus įžeidimas islamo tikėjimui. Netrukus knyga buvo įvardinta kaip šventvagiška. 1989 m. vasarį revoliucinio Irano dvasinis lyderis Ruhollah Khoumeini pasmerkė knygą ir paskelbė prieš autorių fatvą (islamo religinio vadovo sprendimą). Už Salman Rushdie egzekuciją buvo pasiūlyta 3 milijonų dolerių premija.
Knyga sukėlė neregėto masto pasipiktinimą – ji buvo deginama visame pasaulyje, o kūrinio į japonų kalbą vertėjas Hitoshi Igarashi 1991 m. buvo nužudytas prie vieno iš Tokijo universitetų. Policija pranešė, jog vertėjas Tsukubos universitete dirbo lyginamosios kultūros docentu, o jo peiliu subadytas kūnas buvo rastas koridoriuje, šalia darbo kabineto. H. Igarashi žudikas iki šios dienos nėra surastas. Panašus likimas ištiko ir dar du kūrinio vertėjus – po mėnesio nuo japonų vertėjo mirties, italas Ettore Capricolo buvo padurtas savo bute Milane, o norvegų vertėjas William Nygaard buvo pašautas netoliese savo namų Osle. Abu vertėjai užpuolimus išgyveno.
Po kraupių įvykių S. Rushdie slapstymosi tikslais naudojo slapyvardį ir buvo saugomas Skotland Jardo policijos pajėgų. Autorius slapstydamasis gyveno bent 10 metų. Šiuo metu S. Rushdie gyvena JAV ir turi valstijų pilietybę, o 2007 m. buvo karalienės įšventintas į riterius už nuopelnus literatūrai. Toks pripažinimas tebesmerkiamas Irane ir Pakistane.
Grėsmė gyvybei nesustabdė kūrybos
Nepaisydamas nuolatinės grėsmės gyvybei ir grąsinimų, S. Rushdie toliau rašė, o 1998 m. Irano vyriausybė pareiškė, kad fatva bus nebevykdoma. Tiesa, fatva niekada nebuvo atšaukta, 2012 m. prie premijos buvo pridėti papildomi 500 tūkst. dolerių. Grėsmė tebetyko – dabartinis aukščiausiasis Irano lyderis ajatola Ali Khamenei teigė, kad fatva prieš Salman Rushdie tarsi „kulka, kuri nesustos, kol nepasieks savo taikinio.“ Autorius atsiprašė musulmonų už sukeltus nemalonumus, bet ajatolos sprendimas išliko tas pats. Knyga „Šėtoniškos eilės“ tebėra uždraustos Irane, Indijoje ir daugelyje kitų islamo šalių.
Apie neįtikėtiną patirtį S. Rushdie kalbėjo savo trečiu asmeniu parašytoje memuarų knygoje „Joseph Anton: A Memoir“ (2012). „Jei tikite žodžio laisve, jei tikite šia vertybe, tada turite tikėti žodžio laisve ir tada, kai ji jums nepatinka,“- po trejų metų kalbėdamas Niujorke teigė autorius. „Jei ginate tik tą žodžio laisvę, kuri atitinka jūsų moralinį kompasą, tuomet tai vadinama cenzūra.“
Per pastaruosius dvidešimt metų Salman Rushdie išleido tokias knygas kaip „Klounas Šalimaras“ (Shalimar The Clown, 2005), „Florencijos kerėtoja“ (The Echantress of Florence, 2008), „Dveji metai, aštuoni mėnesiai, dvidešimt aštuonios naktys“ (Two Years, Eight Months and Twenty-Eight Nights, 2015), „Aukso rūmai“ (The Golden House, 2017) ir „Kichotas“ (Quichotte, 2019.)
Vos dvi savaitės iki šiurpaus incidento, interviu metu su vokišku žurnalu „Stern“, Salman Rushdie teigė, kad jo gyvenimas buvo „pakankamai normalus.“ Į susitikimą autorius atvyko nelydimas apsauginių ir atrodė atsipalaidavęs sakydamas, kad Irano fatva yra dešimtmečių senumo.
Rushdie tapo garsiu žodžio laisvės gynėju ir toliau užsiima kūryba – kita jo knyga turėtų pasirodyti 2023 m.
Po išpuolio – netikėtas populiarumas
Salman Rushdie užpuolimą sekė gerokai išaugę „Šėtoniškų eilių“ knygos pardavimai. Šventvagiškas kūrinys internetinės parduotuvės „Amazon“ savaitės perkamiausių grožinės literatūros knygų sąraše pakilo į aštuntą vietą, o daugelis fizinių parduotuvių išpardavė turėtas kopijas.
Pasak portalo „Sky News“ galima spėti, kad tokį pardavimų šuolį lėmė solidarumą su sunkiai nukentėjusiu autoriumi demonstruojantys skaitytojai. Rugpjūčio 16 d. išparduotas knygos leidimas minkštu viršeliu užėmė antrą vietą „Amazon“ šiuolaikinės grožinės literatūros sąraše, o populiariausioje audioknygų svetainėje „Audible“ knyga užėmė keturioliktą vietą.
„Nusipirkau solidarizuodamasis su ponu Rushdie,“- rašoma viename iš „Amazon“ atsiliepimų. „Niekas neturėtų būti puolamas dėl rašomų žodžių.“
Daugelyje didžiausių Lietuvos knygynų svetainėse galima matyti, kad šiuo metu knyga „Šėtoniškos eilės“ yra išparduota.
