Šią vasarą grupė bendraminčių leidosi į penkių dienų kūrybinę kelionę Nemunu plaustu NEMO. Kelionė prasidėjo ten, kur Nemunas neteka senąja savo vaga, o Kauno marios atveria visai kitą vandenų pasaulį ir kitą Nemuno bei pakrančių patirtį, kelionę baigė plaukdami upe Nemunu. Keliaudami plaustu drauge kūrė, o išsilaipindami Kauno marių ir Nemuno upių pakrantėse kvietė į bendras kūrybines patirtis visus norinčius. Per bendrakūrybą upės krantus jungiantį ir drąsinantį kurti upe keliaujantį plenerą įgyvendino festivalio „Piešiame Nemuną“ organizatoriai ir dalyviai.
Kelionė upe išlaisvina kūrybą
Šios kelionės dalyvė dailininkė Daiva Nevardauskienė visada gyveno prie didžiausios Lietuvos upės Nemuno, jį matydavo net pro savo kambario langą ir atsimena įdomių vaikystės patirčių. „Kai stovi ant kranto, visuomet pasvajoji pažiūrėti į jį iš upės. Tikrai nebijojau ir neabejojau, kad savadarbis plaustas bus saugus ir juo plaukti bus labai smagu. Tai unikali galimybė pajausti upę kitaip, lėtai ir su grupe bendraminčių, pamatyti pakrantes jau iš upės, sutikti Nemuno krantuose gyvenančius žmones, kurti drauge su jais.“
Kita kelionės bendražygė, gidė, fotografė, žurnalistė Ramunė Kerdokaitė-Vlasenkienė teigia, kad kelių dienų kelionė vandeniu nuramino mintis ir išlaisvino kūrybiškumą, sulėtino gyvenimo tempą. „Patys šilčiausi prisiminimai, tai buvo dar viena galimybė pažinti save ir gyvenimo nuotykius mylinčius žmones, kuriuos vienija kūryba ir vanduo”.
„Kiekvienas rytas ir vakaras dovanojo nuostabius dangaus atspindžius vandenyje, paukščių giesmes, varlių kurkimas nugramzdindavo į miegą, o lietaus lašai nuramindavo mintis ir paskatindavo į rankas paimti teptuką“, – įsimintina kūrybine patirtimi dalijasi Ramunė. „Neįtikėtini įspūdžiai: marias ir upę mačiau ir jaučiau visai kitaip, nei keliaudama pakrantėmis. Ta pati gamta atsiskleidė visai kitomis spalvomis, atspalviais ir šešėliais.“
Visi vaikai moka piešti, o suaugusius galima vėl pakviesti kurti, malonumui
Daiva Nevardauskienė mokėsi grafikos, jau daugiau nei penkerius metus tapo, yra surengusi savo kūrybos parodų, veda ir grafikos kūrybines dirbtuvėles vaikams ir suaugusiems. „Visi vaikai moka piešti, o suaugusiems, kurie šių įgūdžių toliau nelavino, bus proga prisiminti, pamėginti, svarbiausia – nebijoti, kurti savo malonumui, o ne griežtos komisijos vertinimui“, – galvodama, į kokias kūrybines, menines patirtis pakvies kelionės Nemunu dalyvius, dailininkė taip pat ruošėsi ir nedidelėms pamokėlėms. „Norint gerai piešti, tapyti ar kurti grafikos darbus reikia ne tik talento, bet ir degti noru mokytis, lavintis ir išreikšti save per kūrybą.“
„Piešėme pieštuku, angliuku ir pastele, tapėme akriliniais dažais, liejome akvarelę, pabandėme sukurti bendrą tapybos darbą ant didelio formato drobės, ir nedidelius tapybos bei grafikos darbelius, ir mums tikrai pavyko“. Kūrybinės kelionės dalyviai susirinko turintys įvairius kūrybinius ir meninius įgūdžius, dauguma išbandė visas pasiūlytas technikas. „Sukurta daug darbelių, dalį jų šiuo metu galima pamatyti parodoje“.
Kūrybinės kelionės Nemunu darbų parodoje – skirtingų autorių, stilių ir įvairiomis priemonėmis atlikti piešiniai, grafikos atspaudai, nutapyti paveikslėliai, kuriuos jungia upės Nemuno tema. „Iškabinome darbelius chronologine tvarka, tai tarsi kūrybinis dienoraštis, ir lapus iš plauste rašyto dienoraščio įklijavome. Parodos pagrindinis akcentas – dvi didelės pailgos drobės, draugiškai nutapytos plausto denyje. Spalvinga ir įdomi paroda“, – džiaugiasi kartu su bendražygiais parodą parengusi Daiva Nevardauskienė, ją šiuo metu aplankyti galima bibliotekoje Panemunėje Kaune.
Pakrantėse prisijungė į bendras kūrybines patirtis
Kūrybinė kelionė Nemunu plaustu šiais metais tokiu formatu įgyvendinta pirmą kartą. Šis keliaujantis pleneras yra festivalio „Piešiame Nemuną“ dalis, kuriuo siekiama apjungti skirtngus Nemuno krantus per bendrakūrybą. Išsilaipindami Kauno marių ir Nemuno upės pakrantėse kelionės dalyviai kvietė į bendras kūrybines patirtis, jose dalyvauti turėjo galimybę visi norintys: meno mėgėjai, menininkai ar neturintys piešimo įgūdžių, norintys pasmalsauti ar pabūti drauge prie vandens.
Be grupės bendro kūrybinio bei individualaus darbo penkių dienų kelionėje upe organizuoti ir keturi kūrybiniai susitikimai krantuose. „Tai nepaprastos ir nekasdienės patirtys“, – pasakoja festivalio „Piešiame Nemuną“ veiklų koordinatorė Romena Puikytė. „Į susitikimus atvykome ne prie upės, o upe, išsilaipindami krantuose kvietėme kurti drauge. Piešėme pastele, angliuku, tapėme ant įvairaus formato drobės bei nedidelių faneryčių. Visur buvome labai jaukiai priimti, net ir kasdienoje įprastai nepiešiantys įsitraukė į kūrybinį procesą.“
Į keliaujančio plenero susitikimus krantuose prisijungė Tautodailės studijos „Piliuona“ menininkai ir meno mėgėjai, Darsūniškio bendruomenės nariai, kūrybinės patirtys organizuotos drauge su Lakštingalų slėnyje įsikūrusio Salomėjos Nėries ir Bernardo Bučo namų-muziejaus bei Lietuvos liaudies buities muziejaus Rumšiškėse lankytojais. „Poetės Salomėjos Nėries ir skulptoriaus Bernardo Bučo sode ketinome piešti pastele, tačiau čia įkurto muziejaus darbuotojos dėl lietaus pakvietė piešti autentiškuose šios menininkų poros namuose, kiekvienas galėjome susirasti sau mielą kampelį ar kambarį ir savo tyloje, o galbūt šių namų atsiminimuose, kurti“, – pasakoja Romena ir užsimena, kad visi kelionės kūrybiniai susitikimai buvo nepaprasti. Darsūniškyje dalyvius pasitiko su muzika, klebonas čia groja akordeonu, pianinu ir vargonais, o aktyvios bendruomenės narės supažindino su miestelio istorija, unikaliais vartais ir savo rankomis įkurtais jaukiais bendruomenės namais. „Tai tik nedidelė dalis nepaprastųjų patirčių, gimusių kūrybinių bendrysčių, užmegztų upių ryšių, Nemuno istorijų ir krantų pažinimo“.
Blogo oro nėra
„Savo plaustą pavadinčiau upe keliaujančia vila, jame yra visi patogumai, vienviečiai kambariai, elektra, biotualetas, dušas, virtuvė, plaustas turi du aukštus, erdvias terasas, patogumui yra stalai, kėdės, galima paplaukioti baidarėmis. Tai 200 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto unikali ir oficialiai registruota vandens transporto priemonė, tinka keliauti bet kokiu oru,“ –paties svajotą, kurtą, sukonstruotą ir vairuojamą plaustą NEMO pristato Renatas Žyla, kūrė jį pirmiausia galvodamas apie keleivių saugumą bei patogumą.
Renatas sako, kad keliauti šiuo plaustu netinkamų oro sąlygų nėra. „Priešingai nei išnuomotoje sodyboje ant kranto, upėje plauste esant lietui veiklos nenutrūksta, laivui ir jo gyventojams lietus, ir net vėjas, nėra baisus, plaukiame.“ „Lietaus patirtis čia kitokia. Būnant plauste ir taip arti vandens, nuo krintančių lašų neįmanoma atitraukti akių, o po lietaus čia pat, ant vandens, atsiranda vaivorykštė“, – pasakoja kelionės dalyviai ir pritaria, kad plaustas yra išties patogus keliauti ir kurti.
Plauste atidaryta galerija
Plausto sumanytojas ir kapitonas R. Žyla pasidžiaugė, kad gauna kūrybinių dovanų iš jo organizuojamų kelionių upe dalyvių. Į kūrybines veiklas šįkart įsitraukė ir patys NEMO plausto įgulos nariai prisijungdami prie festivalio „Piešiame Nemuną“ dalyvių, ir taip atskleisdami savo nuo vaikystės ar net profesinėje veikloje turėtus piešimo įgūdžius. Renatas anksčiau lankė dailės mokyklą, o kelionės kūrybinei komandai valgį ruošusi Daiva ilgą laiką dekoravo porceliano indus „Jiesios“ gamykloje. Jau pirmąją kelionės dieną buvo išeksponuoti tą dieną sukurti pirmieji darbai, o pasibaigus šiai kelionei plauste buvo įkurta atskira erdvė įgytoms dovanoms bei įgulos narių sukurtiems darbams.
Rugsėjo 29 d. (ketvirtadienį) 18:30 val. šios kelionės darbų parodos atidarymo metu dalyviai papasakos plačiau apie savo kelionę, pasidalins įspūdžiais bei pakvies kurti – nuo 19 val. vyks kūrybinės cianotipijos dirbtuvės su fotografu Regimantu Meilučiu ir kelionės bendražyge, fotografe Ramune Kerdokaite-Vlasenkiene. Dalyviai kviečiami atvykdami atsinešti žolės stiebą, lapelį, gėlytę, plunksnelę, nuo upių pakrančių. Paroda eksponuojama Kauno miesto Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Panemunės padalinyje, Vaidoto g. 115.
—————–
Festivalis „Piešiame Nemuną“ kviečia apjungti Nemuno krantus per bendrakūrybą. Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projekto partneriai: VšĮ „Moterų erdvės“, VšĮ „Kūrybos ir užimtumo Stuba“, VšĮ Alternatyviai, Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka.