Irenos Mikuličiūtės dailės galerijos ekspozicijos bendra Aistės Bugailiškytės, Dormantės Penkinski, Vaivos Lanskoronskytės ir Irenos Mikos instaliacija / © Astijaus Krauleidžio-Vermonto nuotr.

Spalio 7–9 dienomis meno bombą „susprogdino“ šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’22“. Jau tryliktą kartą parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykstanti meno mugė tris dienas neleido nuobodžiauti meno profesionalams ir ištikimiems meno mylėtojams. Net 70 meno galerijų iš 18 pasaulio šalių pristatė įvairius menininkus. Meno mugėje „ArtVilnius’22“, kaip visada, netrūko susitikimų su menininkais ir galerijomis, performansų, diskusijų bei paskaitų. Tai kasmet vienas laukiamiausių ir lankomiausių Vilniuje renginių, suteikiančių itin didelio įkvėpimo, atnešančių naujų idėjų.

Įspūdžiai

Rodos, 3 dienų aplankyti šiuolaikinio meno mugę „ArtVilnius’22“ kasmet įsitikinama, kad yra per mažai. Meno gausa, tas su niekuo nesupainiojamas žmonių šurmulys tampa mugės atpažinimo ženklais. Trijų dienų meno maratonas suteikia ne tik įkvėpimo, bet dar ilgą laiką lieka nuostaba, kad dar įmanoma nustebinti publiką. Toliau pateikiamos atsitiktine tvarka galerijos, kurios, manau, ne vieną lankytoją nustebino, kėlė klausimų ir privertė susimąstyti.

Štai „5 malūnai“, VDA galerija, privertė ilgiau sustoti prie jų stendo (atstovaujamos menininkės – Paulina Pukytė ir Elena Grudzinskaitė, kuratorė Marija Marcelionytė-Paliukė). Čia tam tikromis mugės valandomis tarpdisciplininio meno kūrėja Paulina Pukytė pristatė 10 minučių performansą „Jau trečią parą sėdžiu (influencerės išpažintis)“ / „I Have Been Locked Up for Three days (Confession of an Influencer)“. Menininkė meistriškai performanse dekonstruoja socioideologines ir sociokultūrines klišes, kurias žiūrovas atpažįsta. Minimalistinis performansas atvėrė didelius prasmių laukus ir ne vienam sukėlė šypseną, bet šypsena – tai ženklas, kad ir mes esame itin paveikti socialinių tinklų, nuomonės formuotojų (influencerių). Vis labiau esti kito suformuota nuomonė nei pačio žmogaus. O menininkės Paulinos Pukytės performansas mums tarsi veidrodis, parodantis mūsų ydas.

„5 malūnų“ stende Paulina Pukytė taip pat eksponavo savo instaliacijas ir vaizdo meną. Pvz., instaliacijos „Aušra: rytojaus pažadas“ ir „Drebantis krištolas“ ironiškai kalba apie praeitį per šiandienos realijos. Mezgamas dialogas tarp siunčiamos meno kūrinio žinutės ir žiūrovo.

Paulinos Pukytės performansas „Jau trečią parą sėdžiu (influencerės išpažintis)“ / „I Have Been Locked Up for Three days (Confession of an Influencer)“ / © Astijaus Krauleidžio-Vermonto nuotr.

O šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius’22“ senbuvė – Irenos Mikuličiūtės dailės galerija – jau ne pirmą kartą reprezentuojanti žymius Lietuvos ir užsienio menininkus mugėje, šiais metais pristatė įspūdingą keturių menininkių instaliaciją. Tai šiuolaikinio meno atstovių – Aistės Bugailiškytės (tapyba), Dormantės Penkinski (keramika), Vaivos Lanskoronskytės (grafikos estampų ir „ready-made“ elementų instaliacija) ir Irenos Mikos (tapyba) – darbai mugės stende sukūrė bendrą instaliaciją, atliepiančią mugės pagrindinę temą – ekologija, instaliacija ir skulptūra (ekspozicijos autorės ir kuratorės – Irena Mika ir Vaiva Lanskoronskytė).

Profesionaliai sustyguota ekspozicija mugės lankytojui leido pasijusti, kaip skirtingose instaliacijos erdvėse, kurios buvo viena su kita susijusios. Irenos Mikuličiūtės dailės galerijos ekspozicijoje pristatyti Aistės Bugailiškytės „interjero portretai“, kurių kiekvienas pasakojo vis kitą istoriją, žavėjo savo koloritu ir profesionale kompozicija. O japonų Bizeno keramikos technikos pradininkės Lietuvoje, žymios keramikės Dormantės Penkinski masyvias keramikos skulptūras-instaliacijas su įkomponuotu pjūklu norėjosi iš arčiau apžiūrėti, net prisiliesti (taip, eksponatai rankomis neliečiami), pajausti tą ypatingą pelenų glazūrą, kurią tokią sukurti pavyksta tik Dormantei Penkinski. Kompaniją labai papildė perspektyvios menininkės Vaivos Lanskoronskytės instaliacijos „Into Asylum: vidinė zona“ fragmentas. Čia mąstoma apie nematomus vidinius žmogaus sąmonės procesus, apie paliktus, pamirštus užkaborius, gyvenančius savo gyvenimą, nepaisant mūsų tam tikrų gyvenimo kelių. Menininkė savo kūryboje naudoja buityje randamus įvairius daiktus ir juos panaudoja antram gyvenimui. Taip kiekviena, net minimali detalė, yra turinti stiprią energetiką. Na, o instaliaciją, savotiškai, apjungė tapytojos Irenos Mikos darbai, kurie tapo visos instaliacijos jungtimi. Tematiškai ir kompozicijos prasme Irenos Mikos tapybos darbai subūrė menininkes į vieną bendrą instaliaciją.

Irenos Mikuličiūtės dailės galerijos ekspozicijos bendra Aistės Bugailiškytės, Dormantės Penkinski, Vaivos Lanskoronskytės ir Irenos Mikos instaliacija / © Astijaus Krauleidžio-Vermonto nuotr.

Lietuvos dailininkų sąjungos „Klaipėdos galerija“ šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’22“ pristatė skulptoriaus Daniaus Drulio („Perdegimas“) ir akvarelininkės Liudos Liaudanskaitės (iš ciklo „Pievoje“) darbus. Būtent šių skirtingų autorių darbai ir sukūrė nuoseklią ekspoziciją, keliančia daug interpretacijų (kuratorė Danguolė Ruškienė). Užtenka tik trumpam pažvelgti į ekspozicijos visumą ir jau pinasi vienos mintys su kitomis. Daniaus Drulio masyvūs degtukai ir švelnūs bei romantiški Liudos Liaudanskaitės akvarelės darbai kuria savotiškas įtampas ir konfrontacijas. Atrodytų, kad ne veltui degtukus apšvietęs prožektorius sukūrė dirbtinę šviesą, simbolizuojančią ugnį, Daniaus Drulio degtukuose, o Liudos Liaudanskaitės akvarelėse – saulės spindulius, nutvieskiančius vasarišką pievą. Būtent „Klaipėdos galerijos“ ekspozicija konstruoja tam tikras įtampas, brėžia ribas tarp skirtingų filosofinių idėjų, tarp skirtingų formų ir turinio. Apskritai, Daniaus Drulio ir Liudos Liaudanskaitės bendrystę mugėje galima vertinti kaip vieną bendrą instaliaciją.

Danius Drulys („Perdegimas“) ir Liuda Liaudanskaitė (ciklas „Pievoje“) / © Astijaus Krauleidžio-Vermonto nuotr.

Molėtų dailės galerija šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’22“ pristatė Aistę Gabrielę Černiūtę, Vidą Poškų ir Eglę Velaniškytę. Tarp skirtingų kartų autorių skleidėsi puokštė įvairiausių figūrų, įvaizdžių ir spalvų (kuratorė Aistė Gabrielė Černiūtė). Atrodytų, kad, būdami skirtingų kartų, kalba ta pačia meno kalba.

Erdvę peržengiantys Aistės Gabrielės Černiūtės paveikslai akcentuoja jausmingumą ir medžiagiškumą. Sudėtingos technikos ir kruopštumo reikalaujantys siurrealistiški, trimačiai paveikslai randa ne vieną gerbėją. Į trijų autorių kompaniją žaismingumo įneša Vido Poškaus piešiniai ir siužetiški tapybos darbai. Atrodytų, kad menininko piešiniai ir tapyba atstovauja skirtingas meno filosofijas, bet visada žiūrovo akistatoje su kūryba ta pati mintis pasiekia žiūrovą. Vido Poškaus darbuose ironija ir ironiškas požiūris yra su niekuo nesupainiojamas.

Nuosekliai ekspoziciją apjungia Eglės Velaniškytės tapybos darbai. Menininkė – tai kompozicijos meistrė, siužetinių pasakojimų kūrėja ir itin jaučianti spalvą. Neretai Eglės Velaniškytės darbai – paremti asmeniniais išgyvenimais ir patirtimis, o visa tai laviruoja tarp juoda ir balta, šviesos ir tamsos, skausmo ir džiaugsmo. Bet visada stipriuose ir atviruose tapytojos darbuose, net konfrontacijose, esti vilties šviesa. Tą šviesą kaskart Eglė Velaniškytė ir kviečia žiūrovą pamatyti.

Eglė Velaniškytė, „Lozorius“ / © Astijaus Krauleidžio-Vermonto nuotrauka

Šiais metais VDA Telšių galerija pristatė tarpdisciplininio meno kūrėją Neringą Poškutę ir metalo menininką, instaliacijų, skulptūrų kūrėją Albiną Jukumą. Tai Klaipėdos meno tandemas, kuris turi ryškių panašumų. Šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’22“ šie du žymūs menininkai sukūrė stiprią, drąsią ekspoziciją, kuri mezgė dialogą ir tarp skirtingų darbų, ir tarp žiūrovo.

Įdomu pastebėti, kaip skirtingų autorių kūryboje konstruojamos įvairios įtampos, kaip jos viena su kita yra glaudžiai susijusios. Štai Neringos Poškutės darbai peržengia meno ribas. Rombo formos papuošalas-segė gali tapti instaliacijos dalimi ar vaizdo meno viena iš sudedamųjų dalių. Rombas jau tapo Neringos Poškutės kūrybos išskirtinumo bruožu. Menininkė kaskart interpretuoja, dekonstruoja skirtingas rombo reikšmes. Šįsyk meno mugėje „ArtVilnius’22“ menininkė į Vilnių atvežė savo darbus, kurie susiję su personaline paroda „Prūsų mėlis“, eksponuojama Palangos gintaro muziejuje (veikia iki 2023 m. balandžio 16 d.).

O Albinas Jukumas lieka ištikimas metalo menui, šiuolaikinio meno instaliacijoms ir skulptūroms, jas pristato meno mugėje „ArtVilnius“ jau ne pirmą kartą. Menininkas kaskart parodo metalo „lengvumą“. Atrodytų, kad autorius metalo lakštus lanksto kaip lengvus popieriaus lapus. Albino Jukumo darbai puikiai susisieja su Neringos Poškutės kūryba ir kartu atveria dar didesnes interpretacijos galimybes.

Iš kairės – Neringos Poškutės ir Albino Jukumo darbai / © Astijaus Krauleidžio-Vermonto nuotraukų koliažas

Įvertinti komisijos

Šiais metais mugėje tradiciškai  išrinktos 7 geriausios mugės galerijos, geriausias parodos menininkas, geriausias jaunasis menininkas bei geriausia mugės instaliacija.

VDA galerija „Akademija“ apdovanojimą pelnė už minimalistinę išraišką. Vertinimo komisija atkreipė dėmesį ir į VDA tekstilės galeriją „Artifex“, kuri mugėje pristatė menininkės Dovilės Gudačiauskaitės kūrybą. Štai Ukrainos galerija „Art14“ komisijos buvo išskirta už kokybišką ekspoziciją ir bendrą kūrybos vaizdą. Geriausios galerijos apdovanojimas jau ne vienerius metus atiteko prancūzų galerijai „Galerie Nivet-Carzon“. O Dailininkų sąjungos galeriją komisija pažymėjo už skirtingų medijų, t. y. grafikos, skulptūros ir objektų, sinergiją.  Komisija ir šiais metais geriausiais laikė jaunuosius autorius propaguojančią „The Rooster gallery“. Už meninį laiko įprasminimą įvertintos VDA parodų salės „Titanikas“, kur buvo pristatyta Kęstučio Grigaliūno ekspozicija.

Geriausia „ArtVilnius’22“ menininke pripažinta Paulina Pukytė (už meninės raiškos įvairumą). VDA galerijos „5 malūnai“ pristatoma menininkė kalba apie šių dienų realijas, nevengia ironiško kalbėjimo, imasi įvairių kūrybos raiškos priemonių.

Geriausios „ArtVilnius’22“ instaliacijos apdovanojimas už asmeninį patirčių transformavimą į universalias ir aktualias temas šiais metais atiteko Žygimanto Augustino instaliacijai „Nepakankama ramybė“. Instaliacija pristatyta mugės parodoje „Takas“. Tai iš sovietinių garsiakalbių sklindančios lopšinės – itin paveiki instaliacija, kelianti įvairias interpretacijas, ir aktuali šiandien.

Mugės mecenatės, advokatų kontoros „Cobalt“ premija įteikta geriausiam „ArtVilnius’22“ jaunajam menininkui Jonui Aničui. Jis savo skulptūrose įvairias medžiagas panaudoja iš naujo.

„ArtVilnius’22“ komisijos pirmininkė – Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos pirmininkė Danutė Gambickaitė. Nariai: šiuolaikinio meno muziejaus Krokuvoje kuratorė Monika Koziol, menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis, „ArtVilnius’22“ projektų zonos kuratorius Valentinas Klimašauskas, meno kuratorė iš Ukrainos Lesia Kulchynska.

Šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius’22“ fragmentas / © Astijaus Krauleidžio-Vermonto nuotrauka

Tarptautinė šiuolaikinio meno mugė

Šiemet jau tryliktą kartą vykstančios meno mugės „ArtVilnius’22“ tema buvo – ekologija, ypatingą dėmesį skiriant instaliacijos ir skulptūros žanrams. Mugės viešnia – Ukraina. Meno mugės programoje dalyvavo 70 meno galerijų ir institucijų, 320 menininkų iš 18 pasaulio šalių. Kasmet renginį aplanko apie 23 tūkst. lankytojų. Meno mugės „ArtVilnius“ organizatorius – Lietuvos meno galerininkų asociacija, mugės vadovė – Diana Stomienė.

Per trylika veiklos metų meno mugė „ArtVilnius“  išsiplėtė ir stipriai įsitvirtino Lietuvos ir užsienio meno rinkoje. Kasmet mugė yra kiekvieno meno mylėtojo privalomų aplankyti renginių sąraše. Jau nekantraujame, ką kitais metais meno mugė „ArtVilnius“ mums parodys.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: