Kaip ir daugelis menininkų, Marcas Quinnas tyrinėja savasties sąvoką per portretus. Tačiau jo autoportretai – tai netikėtas ir bauginantis žanro posūkis.
Savo 1991 m. sukurtoje skulptūroje, pavadintoje „Self“ (liet. „Aš“), jis pradėjo naudoti savo kūną kaip žaliavą kūriniui. Jis padarė savo galvos atlieją ir pripildė ją 10 pintų savo kraujo, panardinto į užšaldytą silikoną. Kad kūrinys išliktų kietos būsenos, jo temperatūra palaikoma -0,4°F (-18 °C).
Autoportretai – tai būdas menininkui užfiksuoti gerą ar blogą savo gyvenimo laikotarpį. Sekdamas šia tradicija, M. Quinnas „Self“ kūrė taip pat. Pirmą kartą autoportrertinė skulptūra buvo sukurta menininko gyvenimo laikotarpiu, kai jis buvo alkoholikas, o priklausomybė yra tiek kūrinio kūrimo, tiek jo išlaikymo tema.
„Apie tai, kad daiktai turi būti prijungti prie elektros tinklo arba prie kažko prijungti, kad išgyventų, – rašo Quinnas, – akivaizdu, nes kūriniui reikia elektros, kad išlaikytų savo sustingusią išvaizdą“. Be elektros energijos skulptūros ištirptų.
Kas penkerius metus 20 metų buvo kuriama nauja „Self“ skulptūra. Visuma šios serijos parodo, kaip keičiasi gyvenimas ir kaip mes per trumpą laiką Žemėje stengiamės jame rasti prasmę.
2009 m. portretai buvo eksponuojami parodoje, kuri taikliai pavadinta „Selfs“. Quinnas savo „Self“ skulptūras laiko „tiesiogine“ menininko pareiškimo forma. „Jos sukūrimas priklauso nuo mano gyvenimo, – teigia jis, – jos sukurtos iš mano paties substancijos; todėl manau, kad tai yra gryniausia skulptūros forma, kai skulptūra kuriama iš savo paties kūno.“
Marco Quinno Internetinė svetainė | Facebook | Instagram
