Teisėjų taryboje, ketvirtadienį svarstant prezidento Gitano Nausėdos kreipimąsi patarimo dėl teisėjos Danguolės Bublienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininke, prezidentūra sulaukė klausimų, kodėl šalies vadovas į teismo vadovus pasiūlė prastesnį įvertinimą sulaukusią kandidatę. Prezidento patarėjas Andrius Kabišaitis tvirtino, kad šalies vadovo pasirinkimą lėmė ir jo susitikimai su kandidatėmis į LAT pirmininkus.
Ketvirtadienį Teisėjų taryba neeiliniame posėdyje svarstė G. Nausėdos kreipimąsi dėl patarimo siūlyti į LAT pirmininkus šio tismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę D. Bublienę.
Prezidento G. Nausėdos patarėjas teisės klausimais A. Kabišaitis pristatė D. Bublienės kandidatūrą ir pridūrė, kad šalies vadovo susitikime su parlamento vadovybe buvo išgirstas Seimo vadovų lūkestis, kad LAT vadovo paskyrimo klausimas būtų išspręstas kuo greičiau, nes teismas vadovo neturi apie ketverius metus.
„Seimo vadovai kaip tik kalbėjo apie būtinybę greičiau spręsti LAT pirmininko paskyrimo klausimą“, – sakė A. Kabišaitis.
Teisėjų tarybos narė, teisėja Dalia Vasarienė atkreipė dėmesį į tai, kad Pretendentų į teisėjus atrankos komisija geriau įvertino kitą galimą kandidatę į LAT pirmininkus. Be to, jos teigimu, LAT apklausa taip pat parodė, jog teismo darbuotojai geriau vertina ne D. Bublienę, o kitą kandidatę.
D. Vasarienė teigė suprantanti, kad prezidentas, rinkdamasis, kurį kandidatą siūlyti į LAT pirmininkus, neprivalo atsižvelgti į atrankos komisijos vertinimus ir išvadą. Vis dėlto, Teisėjų tarybos narė tvirtino, jog teisėjų bendruomenė turėtų žinoti tokio sprendimo motyvus.
„Norėčiau sužinoti, kokie tada yra pono prezidento argumentai ir motyvai, kodėl ne pirmas, ne geriau, pagal objektyviuosius kriterijus, įvertintas kandidatas yra pasirinktas?“, – klausė D. Vasarienė.
„Prezidentas turi tokią teisę (siūlyti į pareigas ne geriausiai įvertintą kandidatą – ELTA), bet lygiai taip pat turi ir prievolę paaiškinti, kodėl ne pirmas kandidatas yra pasirinktas“, – aiškino teisėja.
Prezidento G. Nausėdos patarėjas A. Kabišaitis pabrėžė, kad atrankos komisijos išvados ir kandidatų vertinimo rezultatai tėra viena iš informacijos dalių, kuria disponuodamas prezidentas priima sprendimą dėl kandidato siūlymo į tam tikras pareigas. Jis tvirtino, jog šalies vadovas sprendimą priėmė, remdamasis ir susitikimo su pretendentėmis rezultatais.
„Tai yra viena iš informacijos dalių, kurią jis (prezidentas – ELTA) vertina. Kitos dalys yra paties prezidento susitikimas su pretendentais, tai šiuo atveju prezidentas taip pat susitiko su abiem pretendentėmis ir tikrai abi pretendentės pasirodė puikiai.
Prezidento pasirinkimas pagal tai, kuri iš pretendenčių pateikė aiškesnę, galbūt tikslesnę viziją Aukščiausiojo Teismo vietos teismų sistemoje, vystymosi, siekių… Tai atsakymas ir būtų toks, kad iš tiesų įvertinęs ir kitų pakopų vertinimų rezultatus, ir savo susitikimo su pretendentais rezultatus, prezidentas pasirinko taip“, – dėstė A. Kabišaitis.
Teisėjų tarybos narė D. Vasarienė tvirtino, kad kandidatų į teismų vadovus vertinimo ir skyrimo sistema, jos pagrįstumas jau kurį laiką kelia klausimus teisėjų bendruomenėje.
„Yra didelė bendruomenė, kurioje šie klausimai yra nuolat analizuojami“, – tikino teisėja.
A. Kabišaitis savo ruožtu pažymėjo, jog atrankos komisijos ar kitų institucijų vertinimas neturėtų tapti įpareigojančiu. Tokiu atveju, anot G. Nausėdos patarėjo, ir pati Teisėjų taryba, sprendžianti teisėjų karjeros klausimus, negalėtų priimti sprendimus savarankiškai.
„Jeigu mes paimtume atsietai vieną vertinimo elementą ir sakytume, kad vienas ar kitas viso vertinimo proceso dalyvis pripažino kandidatą tinkamiausiu arba daugiausiai balų surinkusiu ir tai būtų įpareigojantis kitus vertinimo proceso dalyvius priimti lygiai tokį patį sprendimą, tai ir Teisėjų tarybos veikla sukeltų klausimų, ar Teisėjų taryba gali vertinti kitaip negu ankstesni vertintojai“, – tvirtino A. Kabišaitis.
Kaip rodo atrankos komisijos išvada, atrankoje vadovauti LAT dalyvavo šio teismo teisėjos D. Bublienė ir Egidija Tamošiūnienė. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija prioritetą teikė ir geriau įvertino pastarąją teisėją, jai skirti galutiniai vertinimo balai sudarė 113,13, o D. Bublienei – 108,08. Už E. Tamošiūnienės kandidatūrą taip pat balsavo 6 iš 6 komisijos narių, už D. Baublienės kandidatūrą balsavo 4 komisijos nariai, 2 buvo prieš.
Kaip teigiama atrankos komisijos išvadoje, šie vertinimai prezidento, kuris renkasi kandidatūrą į LAT vadovus, nesaisto.
Gytis Pankūnas (ELTA)
