Dažnas serialų gerbėjas susiduria su ta pačia problema: kokį serialą rinktis, jog jis būtų nenuobodus, įtraukiantis ir prikaustytų nuo pat pirmųjų minučių? Visiems įkyrėjusius nusiskundimus „Nieko gero neberodo…“, „Ką žiūrėti?“ ignoruosime jei būsite nematę bent vieno šio sąrašo serialo. Į šį sąrašą netraukėme situacijų komedijų ir animacinių serialų. Tai puikūs kino magijos pavyzdžiai. Atrinkti su pagarba ir meile pagarba sapnų fabriko talentams.
25. The Last of Us (2023)
Pasakojimo prielaidos mums ne tokios ir svetimos. Pamažu visuose Žemės kampeliuose vienu metu pradėjo plisti grybelinė infekcija. Pasak ekspertų, šis grybelis negali įsitvirtinti žmogaus kūne, tačiau jis mutavo, įsisuko į maisto produktus ir jau kitą dieną iš ryto pasaulį ištiko visiškas krachas – žmonės pradėjo virsti tikrais monstrais, kurie ėda sveikuosius ir taip juos užkrečia. Vienintelė išeitis – subombarduoti miestus.
Šiomis aplinkybėmis, vos 2003 metais prasidėjus tariamai pandemijai, karo veteranas Džoelis praranda savo vienintelę dukrą – jis nesugeba jos apsaugoti nuo pavojų. Vėliau matysime, kad jis dar ilgą laiką negali susitaikyti su skaudžia netektimi. O laiko praeina nemažai – 20 metų. Ir mes nusikeliame į 2023-iuosius, kurie atrodo visiškai kitaip nei anksčiau – civilizacija yra žlugusi, po pasaulį klaidžioja armija grybų užvaldytų zombių, o išlikusieji žmonės telkiasi karantininėse zonose, kurioms vadovauja karinės vadovybės, joms priešinasi maištininkai. Tokios tvarkos, kurią visada pažinojome, nebėra, ir iš esmės visi gyvena apokaliptinėje santvarkoje. Štai čia atsiranda Elė, kurios kraujas turi išgelbėti žmoniją, o Džoelis, taip jau išėjo, tapo jos gynėju, saugotoju ir vedliu, turinčiu nuvesti keturiolikmetę mergaitę į kitą šalies galą ir pristatyti atitinkamiems asmenims, kad šie išrastų vakciną. Taip prasideda jų kelionė.
Galima aiškiai justi, kad serialas yra paremtas kompiuteriniu žaidimu, nes kartu su Džoeliu ir Ele tartum keliaujame po virtualią apokaliptinę žaidimo realybę, kurioje norint pereiti į kitą lygmenį reikia patekti į kitą miestą arba kažką nužudyti. Vienintelis skirtumas tarp žaidimo ir serialo – tai dėmesys veikėjams ir jų emociniams išgyvenimams. Jeigu per pirmąsias serijas matome daug skerdynių, žudymo, sprogimų ir kitų veiksmo scenų, verčiančių mus abejoti, kuo šis serialas skiriasi nuo kitų apokaliptinių siužetų, galiausiai vis tiek patiriame, kad apokalipsės fone atsiskleidžiantys žmonių santykiai ir jų asmeninės tragedijos – neabejotinai yra raktas į žiūrovų širdis ir protus.
Pasak serialo kūrėjo Neilo Dakmano, jis nesiekė tiksliai atkurti kompiuterinio žaidimo tikrovės, tačiau tikslingai stengėsi susikoncentruoti į charakterių arką ir gilintis į tokius filosofinius klausimus kaip „Ar tikslas pateisina priemones?“ arba „Kokio dydžio bus tavo gentis apokalipsės akivaizdoje?“ Ar mes rūpinsimės tik savo šeima ir artimiausiais žmonėmis, ar vis dėlto žmogiškasis faktorius suveiks ir vis dar jausime užuojautą svetimiems, kai nežinai, kuo galima pasitikėti? Serialo kūrėjai neduoda vienareikšmiško atsakymo. (Dora Žibaitė)
24. Narcos (2015)
Visą pasaulį pavergęs „Netflix“ kompanijos kūrinys, jus supažindina ne tik su vienu spalvingiausių bei sėkmingiausių narkotikų baronu Pablo Escobaru, bet ir su svarbiausiais dešimtmečiais Kolumbijos istorijoje. Tai yra įrodymas ką gali besaikis valdžios bei turtų troškimas. Šis kvapą gniaužiantis kūrinys dar kartą įrodė „Netflix“ kompanijos talentą kurti dėmesį kaustančius bei priklausomybę keliančius serialus. Kūrėjai Chris Brancato, Carlo Bernard bei Doug Miro pasistengė, jog net ir mažai žinantys apie Pablo Escobar istoriją galėtų įsiraukti nedelsiant. Kaip perspėjama serialo pradžioje, dalis matomo veiksmo yra sukurta siekiant vaizdingiau nupasakoti besirutuliuojančią istoriją. Svarbiausi įvykiai yra tikri bei paremti nenuginčijamais istoriniais faktais, o visos dramos kylančios tarp personažų – kūrėjų nuopelnas. Taip pat, siekiant autentiškumo, didžiojoje dalyje serialo kalbama ispaniškai, tad jei nesuprantate šios kalbos, jums teks skaityti labai daug subtitrų. „Narcos“ kūrėjai siekė parodyti tiek Pablo Escobar portretą, tiek visos šalies politinę sistemą bei padėtį, į kurią Medelino kartelis pastatė ryškiausias Kolumbijos politines personas.
Pablo Emilio Escobar Gaviria svarbus asmuo tiek Kolumbijoje, kurioje veiksmas ir vyksta, tiek visame pasaulyje. Jo padaryti nusikaltimai, trukę beveik du dešimtmečius buvo vieni skaudžiausių ir žiauriausių. Būtent jis, kartu su savo broliu Gustavo paklojo pamatus tarptautinei narkotikų prekybai, tad žala, kuri daroma iki šiol yra tiesiog neapskaičiuojama. Seriale, kartu su Pablo Escobar kilimo istorija pasakojama nemažiau svarbi ir įdomi – Kovos su narkotikų prekyba agento Steve Murphy istorija. Būtent šio personažo akimis pasakojama serialo istorija – jis yra „Narcos“ balsas. Seriale nevengiama smurto, prievartos bei gan iškreipto humoro scenų, tačiau kuriant pasakojimą apie šį žmogų – tokios scenos yra neišvengiamos ir būtinos. Seriale, kiekviena serija pasakoja skirtingus ir labai svarbius Pablo Escobar istorijos momentus. Nuo pirmųjų narkotikų kontrabandos užuomazgų iki politikos bei nuosavo kalėjimo ir pabėgimo iš jo bei neišvengiamo pagrindinio personažo laukiančio finalo.
Be abejonės Eskobaras, yra svarbiausias šio serialo personažas. Gimęs Rionegro mieste Kolumbijoje, kilęs iš nepasiturinčios šeimos ir augęs Medelino priemiestyje. Kaip ir daugelis skurdžios Kolumbijos gyventojų, Pablo kartu su broliu ieškojo būdų kaip pagerinti savo gyvenimą. Būdamas mokiniu, jaunasis Pablo vogdavo egzaminų atsakymus bei juos pardavinėdavo kitiems mokiniams. Dar nebaigęs mokyklos jis jau paravinėjo vogtus automobilius, o vėliau pradėjo užsiiminėti kontrabanda. Iš pradžių tai buvo smulki elektroninė technika, cigaretės bei alkoholis, vėliau marihuana, o tik po to – kokainas. Jo dėka kokainas iš Čilės atkeliavo į Kolumbiją, o po to į JAV bei dar vėliau į Europą.
Kaip pasakoja „Narcos“, turėdamas nemažą patirties bagažą Pablo kaip mat įžvelgė šio produkto galimybes. Pirmuoju reisu, parodęs savo apetitą jis pergabeno daugiau nei 100 kilogramų kokaino ir paklojo pamatus tarptautinei prekybai kokainu. Savo sėkmingiausiu laikotarpiu, Medelino kartelis generuodavo didesnį nei 420 milijonų per savaitę dolerių pelną. Tokia sėkmė nebūtų pasiekta, jei ne Pablo Escobar logika kuria jis vadovavosi. Jo žymioji frazė „Plato O Plomo“, reiškianti „Sidabras arba Švinas“ lėmė, jog tų, kurių Pablo negalėjo papirkti – nužudydavo. Tai jam lėmė tiesiausią kelią mitybos grandine į viršų.
23. The Offer (2022)
Tai naujas Paramount serialas apie kitą sėkmės sulaukusį Paramount serialą „Krikštatėvis“ (visiškas meta lygmuo), kuriame pasakojama, kaip „Krikštatėvio“ prodiuseris Albertas S. Rudis imasi produsiuoti savo garsųjį šedevrą.
Rudis (Mailsas Teleris) nelaimingai dirba programuotoju įmonei „Rand Corporation“, tačiau turėdamas analitinį protą jis atranda televizinės komedijos sėkmės paslaptį ir pradeda savo karjerą Holivude produsiuodamas „Hogano herojus“, kurie kritikų nebuvo priimti teigiamai, tačiau Rudis nepasidavė ir sudarė sutartį su Paramount. Paramount jam paskiria užduotį prodiusuoti Puzo (Patrikas Galo) parašytą bestselerį „Krikštatėvis“.
Taigi Rudis ruošiasi sukurti geriausią visų laikų filmą ir stengiasi likti gyvas bei nepastatyti į pavojų kitų kūribinės grupės narių, kadangi tikroji mafija susidomi filmu ir visai netrokšta, kad jis būtų išleistas. Prodiuseris su smagia mergiote Penktadiene Bete Makart (Džune Templ) pasamdo Francį Fordą Kopolą (Denas Fogleris), kad šis padėtų parašyti scenarijų.
Šiame seriale susitinka organizuotas nusikalstamumas ir holivudas. Abiejuose gausu miglotų šnekų, perdėtų posakių ir tironiško vadovavimo. Pats didžiausias tironas iš visų – tai pats prodiuseris Rudis, kurio pasiūlymų niekas negali atsisakyti, o vienoje scenoje jis sėdi prie paties Vito Korleonės stalo ir priiminėja savo darbuotojus.
Istorija apie Albertą S. Rudį – juokingas, įdomus, įtemptas pasakojimas apie oskarą laimėjusį prodiuserį, kurio darbas sulaukė tarptautinio pripažinimo. Abejingų nepaliks nei vaidyba, nei tempas, nei humoras, nei siužetas.
22. Fleabag (2016)
Šis TV šou pasakoja apie aukštą, iki skausmo vidutinėje klasėje užstrigusią moterį, kuri patiria sunkumus šeimoje bei darbe. Darbas jos nuomone nepakankamai apmokamas, kad galėtų pilnai aprūpinti laisvą gyvenseną.
Iš pirmo žvilgsnio turbūt net neturėtų kilti noras žiūrėti šio serialo, kadangi ši maža istorija yra apie nesisekantį gyvenimą. Pagrindinei serialo veikėjai priklauso kavinė, kuri baigia bankrutuoti. Jos vaikinas ją vis palieka, dėl jos keisto įpročio masturbuotis žiūrint Baracko Obamos kalbas, o savo seksualinę tuštumą ji papildo bereikšmiais lytiniais santykiais su baisiais žmonėmis.
Mirus jos mamai, tėvas išsikėlė gyventi su baisia pamote. Jos geriausia draugė ką tik mirė pusiau tyčinėje avarijoje. Pagrindinė veikėja vis prisimena šiuos įvykius, kurie ją žlugdo ir traumuoja iš vidaus.
Jeigu turėsite drąsos pradėti žiūrėti šį serialą, tai atsipirks su kaupu. Phoebe Waller Bridge, yra ne tik šio serialo pagrindinė aktorė, bet ir šio serialo pagrindinė kūrėja ir rašytoja, kuri sukūrė kažką tikrai nepamirštamo. Nei vieno iš veikėjų rimtai neįmanoma pamėgti.
Aktorių grupė, įskaitant Olivia Colman, Bill Paterson ir Brett Gelman yra pagirtinai atsidavę šiam serialui. Na, bet be abejo, labiausiai išsiskirianti aktorė yra pati Waller Bridge. Jos neapykanta sau yra neapsakomai stipri ir pasireiškia pačiais netikėčiausiais būdais. Ji atrodo tokia šmaikšti ir žavinga – tai lyg nepadorumo ir garbingumo mišinys, kurį sunku žodžiais apibūdinti, tikriausiai būtent todėl, taip sunku atplėšti akis nuo šios aktorės. (A.B.)
21. Perry Mason (2020)
HBO kompanija pristatė kriminalinį dviejų sezonų ir 16 epizodų miniserialą „Perry Mason“, kuris paremtas to paties pavadinimo Erle Stanley Gardner sukurta novele. Seriale daugiausia dėmesio skiriama garsaus gynybos advokato Perry Mason istorijai. Tyrėjas Perry Mason kovodamas su pirmająme pasauliniame kare patirtomis traumomis ir nenusisekusiu asmeniniu gyvenimu, bando išnarplioti berniuko pagrobimo bylą, kuri tapo tikra sensacija žiniasklaidai.
Veiksmas nusikelia į 1932 metus, kai visa šalis po truputį astigauna iš didžiosios depresijos gniaužtų. Visas veiksmas vyksta klestinčiame Los Andžele. Pirmoji serija prasideda kraupiu ir mįslingu nusikaltimu – pagrobiamas vienerių metų berniukas Charlie Dodson. Matthew ir Emily Dodson, berniuko tėvai, telefonu kalbasi su savo sūnaus pagrobėju, kuris reikalauja išpirkos 100 000 dolerių. Tėvai palikę pinigus ir lenktyniaudami savo kūdikio pagrobeju galiausiai sužino, kad atsakingas asmuo niekada neketino grąžinti sūnaus, o vaikas jau miręs. Šiurpinantis fatas, akd berniuko kūnas buvo rastas su užsiūtomis akimis. Žiaurus nusikaltimas sulaukia didžiulio žiniasklaidos demesio. Ši byla pasisuka netikėta linkme, kai Emily, motina yra apkaltinama savo pačios vaiko pagrobimu ir per laidotuves yra suimama.
Perry Mason tikslas išteisinti jo manymu neteisingai apkaltintą motiną ir išsiaiškinti visas šios keistos bylos aplinkybes.Tačiau tirdamas šią bylą Perry Mason atranda abejotinos policijos taktikos ir korumpuotų pareigūnų sluoksnius ir susiduria su bandymu sutrukdyti ištirti šią kraupią bylą. Į šią pagrobimo bylą įsitraukia į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas Paul Drake. Dar daugiau įtarimų šioje byloje kelia tai, kad daug faktų veda į religinę bendruomenę, kuriai vadovauja sesuo Alice ir jos motina Birdy.
Ši kriminalinė istorija pilna netikėtų posūkių. Dramatiškumo šiam serialui suteikia ir pagrindinio personažo asmeninis gyvenimas. Perry nuolat persekioja prisiminimai iš pirmojo pasaulinio karo, nesnusisekęs šeimyninis gyvenimas, skyrybos su žmona ir tai, kad negali matyti savo sūnaus Perry stumia į depresiją ir alkoholio vartojimą. Galima sakyti, kad šis personažas yra išsties herojiškas, nepasant to, kad jį patį kamuoja gyvenimo problemos, kitiems jis teisingumo siekia laubiau nei bet koks kitas žmogus.
Šis serialas puikiai tiks mėgstantiems kriminalines istorijas ir jų narpliojimą, teisingumo ieškotojams, nes būtent toks yra pagrindinis serialo veikėjas – Perry Mason.
20. Shameless (2011)
Didžiosios Britanijos serialo tokiu pačiu pavadinimu adaptacija savyje talpina daug: kartais tikriausią nuoširdumą, kartais šokiruojančią realybę, dažnai tiesiog žiaurią kasdienybę, visada brolišką ištikimybę ir pasiaukojimą, bet svarbiausia – viską, kas turi sarkazmo ir ironijos prieskonį. Ji skirta ieškantiems nenupudruotos kasdienybės, pavargusiems nuo banalios tobulybės ir turintiems šiek tiek juodo atspalvio humoro jausmą.
Asociali šeimynėlė sudaryta iš alkoholiko tėvo Frenko (William H. Macey) ir jo šešių vaikų: protingo, bet visada į bėdą įsiveliančio sūnaus Filipo/ Lip’o (Jeremy Alen White), jo homoseksualaus brolio Iano (Cameron Monoghan), sadomazochistinių polinkių turinčio Karlo (Ethan Cuthosky), gudruolės, viską žinančios ir tikrai per brandžios savo amžiui Debės (Emma Kenny), mažiausiojo brolio, kurio depresija serganti, narkomanė mama susilaukė su juodaodžiu – Liamo, ir vyriausiosios dukters, kuri tėvui rūpinantis tik savimi laiko visus keturis namų kampus – Fionos (Emmy Rossum).
Ir čia tik paviršutiniškas reziume, galbūt išgąsdinantis tuos, kuriems, teisinantis bereikalingų neigiamų emocijų nereikiamybe, tokių dalykų, tiesiog paprasčiau nematyti. Seksas, narkotikai, smurtas nėra rodomi dėl pramogos ar auditorijai patenkinti, visi tie dalykai vietoje ir laiku iliustruoja istorijos veikėjų gyvenimus, emocijas ir charakterius aplinkybėse, kuriose jie atsiduria.
Seriale vaizduojamas kasdienis tokios disfunkcinės šeimos gyvenimas: nuo to kaip kiekvienas šeimos narys (žinoma, išskyrus Frenką) prisideda prie sąskaitų apmokėjimo, iki beprotiškų kuriozų, į kuriuos įsivelia vaikai, stegdamiesi išgyventi. Dažnai iki absurdo beviltiškose situacijose, veikdami kaip gerai treniruota komanda, Galageriai visada randa būdą išsisukti.
19. The Crown (2016)
Žymiojo internetinio transliuotojo „Netflix“ prieš kelerius metus žiūrovams pristatytas serialas pelnė begalę žiūrovų simpatijų ir kino kritikų liaupsių. Peterio Morgano kurta istorinė drama tapo tarsi tolimesniu projektu pernelyg nenutolstant nuo jo paties kurto 2006-ųjų filmo „The Queen“ ir spektaklio „The Audience“, kuriuose taip pat buvo pasakojama apie britų Karališkosios šeimos gyvenimą. Viso kol kas yra išleisti 3 serialo sezonai, kurių kiekvieną sudaro 10 serijų. „The Crown“ pelnė net 3 „Auksinio Gaublio“ apdovanojimus, visą krūvą „Emmy“ statulėlių ir buvo nominuotas dar pusšimčiui kitų apdovanojimų. Nors neišvengta tam tikrų istorinių įvykių neatitikimų ir perdėtos dramos tam tikruose epizoduose, apskritai serialas vertinamas itin teigiamai.
Pasakojimo centre atsiduria karalienė Elžbieta II, kuri serialo žiūrovams pristatoma kaip dvidešimt penkerių neseniai ištekėjusi mergina, kuriai tenka susidurti su bauginančiu iššūkiu vadovauti garsiausiai pasaulio monarchijai tuo pat metu vystant draugystę su legendiniu britų ministru pirmininku, seru Vinstonu Čerčiliu. Britų imperija patiria nuosmukį, politinis pasaulis iš pagrindų sujauktas, o sostą užima jauna moteris. Tai reiškia naujos eros pradžią. Žiūrovai supažindinami su įvairiais karalienės ir jos aplinkos gyvenimo etapais bei iššūkiais, su kuriais tenka susidurti jaunajai valdovei. Kiekvienas serialo sezonas apima tam tikrą laikotarpį, kuris prasideda skirtingais žymiais įvykiais, lėmusiais būtent tokią įvykių eigą, kokia nutiko realybėje. Planuojama, kad paskutinysis serialo sezonas taps XXI a. karalienės metraščiu, žyminčiu žymiausios pasaulio monarchės gyvenimą. Skirtingo amžiaus karalienę vaidina skirtingos aktorės – pirmuosiuose dviejuose ją įkūnijo Claire Foy, trečiajame ir ketvirtajame vaidmenį atlieka Olivia Colman, o paskutiniuose dviejuose vaidins Imelda Staunton.
18. Rome (2005)
Dviem „Auksiniams Gaubliams“ nominuota istorinė drama, žiūrovus pasiekusi prieš daugiau nei penkiolika metų. Didžiulį gerbėjų ratą subūrusi istorija taip pat dėl didžiulių kūrimo kaštų buvo nutraukta po antrojo sezono nepaisant to, kad prie televizorių ekranų pritraukdavo daugybę žiūrovų. Nors seriale irgi šiek tiek iškraipomi kai kurie istoriniai įvykiai, serialo kūrėjai teigia, kad jų tikslas buvo labiau įsigilinti į personažų išgyvenimus ir istorijas, taip siekiant perteikti galimas tuomečių gyventojų dramas ir patyrimus. Bendras HBO ir BBC projektas tapo sėkmingu ir našiai prisidėjo prie reitingų augimo.
Seriale pristatomi daugybė skirtingų veikėjų, kurių dauguma sukurti remiantis tikromis istorinėmis asmenybėmis, tačiau pagrindiniais veikėjais neabejotinai tampa pora protagonistų, kariai Liucijus Vorenas ir Titas Pullo, kurių gyvenimuose įsipina svarbūs istoriniai įvykiai. Susitelkiama į šių dviejų turtingų, įtakingų ir svarbių vyrų ir jų šeimų gyvenimus. Pirmajame sezone vaizduojamas 49 m. pr. Kr. vykęs Julijaus Cezario vadovaujamas pilietinis karas prieš konservatyvųjį Romos senatą ir Cezario iškilimas diktatoriumi. Rodomi žymieji Galijos karai ir jo žūtis. Žiūrovai supažindinami ir su jaunojo Oktavijaus, vėliau tapusio Augustu, pirmuoju Romos Imperatoriumi, jaunystės dienos. Antrajame sezone parodomi nesutarimai tarp Oktavijaus ir Marko Antonijaus, kuriuos lydi daugybė kitų daugeliui puikiai girdėtų istorijų.
17. Battlestar Galactica (2004)
Šį serialą dienraštis „The Guardian“ lygina su „blake“ – daugumos laikomu visų laikų geriausiu serialu. Taigi kuo jis toks ypatinga? Šiame distopiniame seriale yra visko – karo, terorizmo, politikos, jausmų, mistikos, robotų ar net religinių fanatikų. Veiksmas vyksta tolimoje žvaigždės sistemoje, kurioje žmonija yra kolonizavusi dvylika planetų. Veiksmo pradžioje pasakojama apie žmonių sukurtus robotus – Cylonus, kurie sukilo prieš žmoniją, tačiau pralaimėję karą atsitraukė.
Tačiau po daugelio metų ištobulėję ir sukaupę didelę kariuomenę jie netikėta ataka sunaikina visas dvylika kolonijų vienu metu. Iš klestinčios žmonių rasės lieka tik apie 50 tūkstančių žmonių, kuriems tuo metu pasisekė būti kosminiuose laivuose toliau nuo kolonijinių planetų. Likusi žmonijos dalis suformuoja nedidelę flotilę su vieninteliu likusiu kariniu laivu priešakyje ir išsiruošia į kelionę per nepažįstamą ir netyrinėtą erdvę į legendose minima Žemės planetą.
Tačiau tai ne pati blogiausia žinia, nes juos persekioja niekada nemiegantys ir nepailstantys Cylonai, o jų kuro, vandens ir maisto atsargos nenumaldomai senka. Jeigu to dar būtų maža, paaiškėja, kad Cylonai patobulėjo taip, kad gali atrodyti taip pat kaip žmonės, o laive atsitinkantys iki tol manyti nelaimingi atsitikimai yra tokio roboto kruopščiai paruošti sabotažai.
16. Peaky Blinders (2013)
Serialų apie nusikalstamą pasaulį mėgėjoms serialas „Birmingemo gauja“ paliks neišdildomą įspūdį ir įtrauks nuo pat pirmosios serijos. Akivaizdžiu brutalumu garsėjančio serialo siužetas sukasi apie nelegalų verslą 20-ųjų Birmengeme įkūrusią Šelbi šeimą.
Veiksmas prasideda 1919 metais, iš kart po Pirmojo Pasaulinio Karo. Pasakojama istorija apie Birmingemo gatvėse siautėjančią mafijos grupuotės, vadintos „smailiais akintojais“ (angl. Peaky Blinders) veiklą. Įdomu tai, kad serialas paremtas iš dalies tikrais faktais – tarpukario Birmingeme iš ties veikė vieną žiauriausių ir įtakingiausių nusikalstamų grupuočių, kuri garsėjo savo šaltakraujiškumu, vertėsi nelegalia veikla. Tokį pavadinimą gauja gavo dėl to, kad savo kepurių snapeliuose būdavo prisisiuvę aštrius peiliukus.
Gaujos centre – visa Šelbi šeima – Tomas (akt. Cillian Murphy), jo teta Poli (akt. Hellen McCroy), sesuo Ada (akt. Sophie Rundle), broliai Artūras (Paul Anderson) ir Džonas (Joe Cole).
Šelbi šeima be galo užsispyrusi, siekia išplėsti savo veiklą už Birmingemo ribų. Tačiau serialas nėra vien apie verslą, kontrabandą ir smurtą, jame pasakojama ne viena meilės istorija, rodomos šeimos dramos bei gilios psichologinės problemos, kurios gali sugraudinti net kiečiausią žiūrovą.
„Birmingemo gauja“ parodo tikrąjį tarpukario Birmingemo veidą, atskleidžia, koks gyvenimas tada buvo iš tiesų. Jis vaizduoja tamsiąją, pavojingąją miesto pusę, tą, kurioje neegzistuoja jokie įstatymai, yra tik išgyvenimas arba mirtis. Žiūrint serialą ateina suvokimas, jog tuometiniame Birmingeme žmogaus gyvybė nebuvo daug verta, pilni aukų susišaudymai rodomi labai dažnai. Serialas neslepia nieko, nei žiaurių smurto, žudynių, nei sekso scenų. Šis serialas nėra skirtas vaikams, kaip jau buvo minėta, jame pilna visko: personažai nesigėdija keiktis, rūkyti, gerti beveik kiekvienoje scenoje. Čia galima išvysti tai, kas galbūt nėra malonu žmogaus akiai, tad ir jautriems žiūrovams serialas gali pasirodyti per daug šokiruojantis.
Pagrindinis veikėjas Tomas Šelbi – drąsus, užsispyręs ir ambicingas. Jo nepavadinsi pasakoje veikiančiu princu, ar visišku blogiuku. Tomas yra kupinas kiekvienam žmogui būdingų emocijų, būdo bruožų. Tai be galo tikras ir gyvas personažas. Serialo pradžioje sužinome, jog Tomas grįžo iš Pirmojo Pasaulinio Karo, kuris jį labai paveikė, sugniuždė. Galbūt šį personažą būtų galima priskirti ir „Prarastajai kartai“, vis gi, kare patirti žiaurumai palieka randus sieloje visam gyvenimui. Beveik kiekvienoje scenoje Tomas pasirodo su cigarete vienoje rankoje ir taure alkoholio kitoje. Tai rodo, koks sudėtingas ir įskaudintas jis yra. Tačiau, nepaisant to, Tomas – labai žavingas vyras, galintis gauti bet kurią moterį, kurios užsigeidžia.
Serialas gerėja su kiekviena serija, o kiekvienas naujas sezonas vis labiau įtemptas, persmelktas brutalaus smurto bei nutikimų priverčiančių žiūrovo širdį plakti greičiau.
15. Black mirror (2011)
„Black Mirror“ , tai serialas atskleidžiantis tamsiąsias technologijų puses, pateikiantis savo ateities viziją, kuri gali pasirodyti mažų mažiausiai niūri.
Sezonus sudaro tik trys serijos. Kiekvienos serijos ilgis svyruoja nuo 40 iki 60 minučių. Kiekviena serija parodo kaip technologijos ir vartotojiškoji visuomenė įtakoja serialo veikėjus. Tai tobula mokslinės fantastikos satyra, atskleidžianti kaip bet kuris iš mūsų galime prarasti savo vertybes bei orumą vis augančios priklausomybės nuo technologijų dėka. „Black Mirror“ pateikia nemažai užuominų skirtų Twitter ar Facebook gerbėjams, taip pat video žaidimų fanatams, tačiau tikrai ne iš gerosios pusės.
Kalbėti apie šį serialą kaip apie visumą sudėtinga. Kiekviena serija yra absoliučiai skirtinga ir nėra susijusi viena su kita. Vienoje serijoje moteris savo mirusį vyra stengiasi pakeisti robotu, kuris atrodo lygiai taip pat kaip jis ir jo asmenybė atkuriama naudojantis jo „post’ais“, bei komentarais socialinėse medijose. Tačiau po kurio laiko ji supranta, jog jos vyras buvo daug daugiau nei tas kurį ji susikūrė ir su didele širdgėla stengiasi ištaisyti savo klaidą. Paskutinėje pirmo sezono serijoje, kuri aktorių Robert’ą Downey Jr. itin suintrigavo ir jis pateikė pasiūlymą sukurti filmą, yra metafora apie tai kaip mes praleidžiame daugiau laiko gyvendami savo gyvenimus per skaitmeninius ekranus, o ne gyvendami natūralioje aplinkoje. Tad kiekviena serija turi savo moralą, savo pasaulio matymo kampą, o pagrindinė viso serialo žinutė, kurią mums siunčia serialo kūrėjai yra ta, kad mes pernelyg dažnai leidžiame technologijoms įtakoti mūsų gyvenimus ir prarandame suvokimą kas iš tiesų yra svarbiausia –žmogiškumas.
Serialas vienareikšmiškai yra nuostabus, o ką jau kalbėti apie pačią idėją. Pats „Black Mirror“ tonas yra tamsus ir pesimistiškas. Tai išlaikyti padeda daug šaltos mėlynos spalvos kinematografijoje ir atmosfera, kuri suteikia klaustrofobijos efektą. Kiekviena serija baigiasi niūria gaida ar bent jau padėtimi, kurią galima pavadinti „geriausia iš blogiausios“. Nėra priekaištų nei režisieriui, nei scenarijaus autoriui, kuris tikrai nusipelno aplodismentų.
Aktorių darbas šaunus, kiekvienas iš jų savo srities profesionalai. Geriausia tai jog, per mažiau nei valandą serialo kūrėjai sugeba mus taip įtraukti jog mes pradedame tikėti veikėjais, gailime jų, o taip pat juose mes sugebame įžvelgti patys save.
14. Chernobyl (2019)
Lietuvoje filmuotas serialas pasakoja kraupiai realią istoriją apie katastrofą Černobylio atominėje elektrinėje, įvykusi 1986-ųjų metų balandžio dvidešimt šeštąją. Iš sovietinių radijo bei televizijos kanalų (jų tada buvo vos keli) jokių pavojaus signalų nebuvo siunčiama, tik po kelių dienų buvo pasakyta, kad Černobylio atominėje elektrinėje įvyko nedidelė avarija, situacija kontroliuojama, o Sovietų sąjungos vyriausybė sudarė specialią komisiją incidentui ištirti. Frankfurto miesto valdžia jau trečią avarijos dieną rekomendavo savo gyventojams neleisti vaikų žaisti į gatves, o tarybinė liaudis, praėjus penkioms dienoms nuo katastrofos miestų ir miestelių gatvėmis ramiausiai žygiavo gegužės pirmosios demonstracijoje. Maskvoje nuo Lenino mauzoliejaus šypsojosi Michailas Gorbačiovas, kuris tada tikrai žinojo tiesą apie katastrofos mastus ir buvo asmeniškai atsakingas už tai, kad liepė slėpti bet kokią informaciją apie mirtiną pavojų.
Iš pirmosios „Černobylio“ serijos sužinome, kad ir atominės elektrinės operatoriai (beje, visi diplomuoti fizikai) taip pat nesuprato, kaip reikia elgtis sprogus reaktoriui. Visi jie kaip mantrą kartoja jiems įkaltus žodžius: „Tarybiniai reaktoriai sprogti negali“.
Keturios pirmosios serijos skirtos detaliai katastrofos likvidavimo kronikai kai step by step principu stengiamasi kuo tiksliau restauruoti tragiškus įvykius, lemtingus sprendimus, cinišką politikų melą ir pasiaukojamus „likvidatorių“ žygdarbius, dėl valdžios pasirinktos taktikos paskui ilgam paliktus užmaršties zonoje.
„Černobylis“ nėra dokumentinis serialas, tačiau autorių siekis būti tikroviškiems kiekvienoje, net menkiausioje detalėje vertas visokeriopos pagarbos. Nemažai prie šio beveik dokumentinio tikslumo prisidėjo serialo autoriams talkinęs nemažas lietuvių konsultantų bei asistentų būrys. Visus serialo žiūrovus, ypač filmo vaizduojamų įvykių metu gyvenusios šioje „geležinės uždangos“ pusėje žiūrint „Černobylį“ apima skaudus atpažinimo jausmas, ir iš genetinės atminties klodų iškyla kažkada patirtos, tačiau nepamirštos emocijos. (Gediminas Jankauskas)
13. Boardwalk Empire (2010)
Prieš dešimtmetį pasirodęs serialas, kurio transliacija tęsėsi beveik penkerius metus, pasakoja apie prohibicijos laikotarpį Altantik Sityje, JAV. Istorinės dramos centre – politinis veikėjas Enochas Thompsonas, dar žinomas kaip Nucky. Tiek asmeniniame, tiek ir politiniame gyvenime jį supa daugybė įvairių istorinių personažų – gangsteriai, žinomi politikai, vyriausybės agentai ir jo dominavimą gerbiantys pasekėjai. Vyriausybė susidomi Atlantik Sityje vystoma nelegalia veikla, ypač nelegalių alkoholio prekeivių, butlegerių, veiksmais. Nepastebėtas nelieka ir kaip politikui pernelyg prašmatnus miestą valdančio Nuck‘io gyvenimas. O šis, savo ruožtu, mažų mažiausiai kelia įtarimą: politiką supantys įtakingi nusikalstamo pasaulio atstovai ir vadeivos – ne ta kompanija, kuri keltų pasitikėjimą, o kur dar prabanga dvelkiantys apartamentai ir kostiumai, ne itin pritinkantys sunkmečio ištiktos šalies politikams. Siunčiami agentai, turintys ištirti mafijos ryšius visoje teritorijoje. Paskutiniame serialo sezone veiksmas peršoka į 1931-uosius, kai „Sausasis įstatymas“ jau buvo atšaukiamas, ir žymiojo Nuck‘io dominavimui nusimatė pabaiga.
Artimesnė pažintis su XX a. pirmosios pusės Amerikos nusikaltėlių gyvenimu ir įstatymų laužymu sužavės daugelį – legendinių „Sopranų“ autoriai puikiai pasidarbavo ir šiame projekte. Vaizduojamas politiko bandymas žaisti dviem frontais, kuris baigiasi nesėkmingai – jis suvokia negalįs būti pusiau politiku arba pusiau nusikaltėliu. Nors serialo pradžia gali nepasirodyti įspūdinga, tačiau jau po keleto serijų veiksmas ima smarkiai įsibėgėti ir vis labiau įtraukti. Autentiški nusikaltėlių pasaulio vaizdai, leidžiantys pajusti trečiojo dešimtmečio dvasią, puikiai papildo tikrais faktais paremtą istoriją apie kriminalinio pasaulio atstovą Enoch L. Johnson.
12. The Marvelous Mrs. Maisel (2017)
Šeštasis dešimtmetis, Niujorkas. Miriam „Midžė“ Maisel – žydų kilmės mergina, spinduliuojanti energija ir sąmojingumu. Jos gyvenimas nuo pat mažens buvo suplanuotas: įstoti į koledžą, susirasti vyrą, pasigimdyti vaikų ir rengti geriausius pusryčius mieste. Per ketverius santuokos metus ji tapo puikia namų šeimininke ir palaikančia žmona, kurios vyras, dieną dirbantis plastiko kompanijoje, vakare lipa į sceną ir išbando save komiko kailyje. Nepaisant besąlygiško žmonos palaikymo, jis palieka šeimą ir susideda su savo sekretore. Netikėtai ištikus tokiai nelaimei, Midžei nelieka nieko kito, kaip tik pergalvoti savo gyvenimą. Vieną vakarą netikėtai užlipus ant scenos naktiniame klube, ji atranda, kad turi humoro gyslelę, ir jai puikiai sekasi linksminti publiką. Šis atradimas paskatina Midžę pakreipti savo gyvenimą kita linkme, ir ji nusprendžia šį talentą išnaudoti kuriant karjerą. Seriale pasakojama jos istorija bandant įsitvirtinti sferoje, kurioje dominuoja vyrai. Midžės kelionė – kupina įvairių pažinčių, jausmų ir netikėtų sprendimų. Centrinėje miesto dalyje namų šeimininke buvusi Midžė pasikeičia kardinaliai.
Visuomet įdomu stebėti šiandieniniame eteryje vaizduojamus praėjusio amžiaus vaizdus. Ypač tuomet, kai pasakojama istorija kokybiška visais aspektais – aktorių pasirodymais, dizainerių darbu, scenarijaus autorių įdirbiu. Būtent toks yra ir šis serialas – jis tiesiog kokybiškas. Įdomus siužetas, akį džiuginantys vaizdai ir aprangos, aktorių įsikūnijimas į savo personažus sukuria tikrą malonumą žiūrovui. Na, bet 3 laimėti „Auksinio Gaublio“ apdovanojimai kalba patys už save, o kur dar krūva kitų nominacijų… Tiesa, seriale gausu skirtingų veikėjų, kurie pasirodo gana epizodiškai, tad gali būti šiek tiek painu bandant suprasti jų reikšmę istorijos visumoje. Nepaisant to, pagrindinės veikėjos gyvenimą sekanti siužetinė linija – aiški ir nuosekli, padedanti žiūrovui sekti bendrą pasakojimo vaizdą. (D.Ž.)
11. The Boys (2019)
Puiki komiksų pasaulio ekranizacija, tačiau šįsyk ji – visiškai kitokia nei įprasta. Šiame seriale superherojai – nors tiksliau juos apibūdintų epitetas anti-herojai – tai krūva kostiumais vilkinčių kovotojų prieš nusikaltėlius, tačiau patys kovotojai patys pasirodo esą ne ką mažiau susikompromitavę ir nusikaltę. Užuot gelbėję pasaulį, jie piktnaudžiauja savo galiomis ir padėtimi. Vyrauja dvi grupuotės – „Seven“, tarptautinė herojus kone gamininančios ir jais besirūpinančios įmonės „Vought“ superherojų komanda, ir pavadinime minimi „The Boys“ – susikompromitavusius didvyrius bandanti prižiūrėti komanda. Jų lyderis – Bilis Butcher‘is, niekinantis visus supergalių turinčiuosius, o „Seven“ vadovauja arogantiškas egoistas Homelanderis. Tarp šių dviejų stovyklų netrunka įsiliepsnoti konfliktas, ir pamažu į istoriją įvedama vis daugiau įvairaus plauko herojų. Nesutarimai vis tęsiasi ir perauga į kone atvirą kovą…
Kupinas juodojo humoro, šis serialas pristato visai kitokius superherojus ir jų prižiūrimą pasaulį. Tiesa, šiuose galima įžvelgti tokių gerai žinomų didvyrių kaip Kapitono Amerikos ar Akvameno atitikmenis. Vaizduojamas pasaulis, kuriame nuo blogiečių turintys saugoti superherojai patys tampa tais, nuo kurių turi ginti. Pabrėžiama ir monopolijų problema, kuriami velniškai tikroviškai atrodantys nusikaltimai ir jų kaltininkai, todėl serialas aktualus ne tik iš komiksų puslapių nužengusių supeherojų tematika. „The Boys“ – puikus pasirinkimas tiems, kurie pavargo matyti pasaulį nuolat gelbstinčius didvyrius, kurie netikėtų atsitiktinumų dėka įgijo nežemiškų galių. Tai atsvara įsigalėjusiam superherojų atvaizdui, ir juodojo humoro prisodrintas serialas sužavės ir tuos, kurie nėra užkietėję komiksų pasaulio fanatikai.
10. Ted Lasso (2020)
komiška drama „Tedas Laso“ (Ted Lasso) su lietuvių kilmės aktoriumi Džeisonu Sudeikiu priešakyje. Joje pasakojama apie amerikietiškojo futbolo trenerį, atvykusį iš Amerikos treniruoti vienos iš Anglijos futbolo komandų. Tedui Laso tenka susidurti ne tik su daug kultūrinių skirtumų, tačiau ir susidraugauti su atšiauriais europiečiais.
Seriale, pavadintame „sporto drama“, kurioje viskas sukasi apie futbolą, beveik netenka stebėti futbolo varžybų. Rodomi trumpi epizodai, kaip kažkas muša įvartį ar baudinį, perduoda kamuolį ar bėgioja, tačiau kamera dažniausiai mums rodo varžybų užkulisius – žaidėjų rūbinę, trenerių pasitarimų kambarį. Visos akys krypsta į personažų asmeninį gyvenimą. Taigi jeigu rinkdamiesi žiūrėti „Ted Lasso“ tikitės pamatyti gerų rungtynių, teks nusivilti.
Tedas Laso, amerikietiško futbolo treneris, atvyksta į Angliją treniruoti „Ričmondo“ komandos, kuri nėra laimėjusi nė vieno išskirtinio apdovanojimo, tačiau turi milžinišką būrį sirgalių. Laso yra sutinkamas kaip pajuokos objektas, nes beveik neišmano europietiško futbolo taisyklių ir taktikų, kai kurie žaidėjai į jį irgi žiūri skeptiškai, o viršininkė netgi trokšta, kad jis susimautų, nes sužlugdydama klubą, kuris anksčiau priklausė jos buvusiam vyrui, jam atkeršytų. Tuomet kodėl pradžioje atrodo, kad nėra konflikto? Ogi Tedas Laso turi vieną labai stipriai pasireiškiančią savybę – beribį optimizmą. Kad ir kas nutiktų, atrodo, kad tai nuo jo nubėga kaip vanduo nuo žąsies.
Šypseną kelia ne tik Tedo Laso asmenybė, tačiau ir teigiamos energijos banga, kuri sklinda iš viso pasakojimo. Pagrindinis trenerio šūkis – „Tikėk!“ Jis moko, kad visai ne pergalė yra svarbiausia šiame gyvenime, o tai, kaip mes padedame vieni kitiems tapti geriausiomis savo pačių versijomis. Išties visa komanda ir su ja susiję žmonės yra kaip viena didelė šeima, ir jeigu jūs grįžtate namo po sunkios darbo dienos arba turite kitokių problemų gyvenime, prisėsti pažiūrėti „Tedą Laso“ bus kaip balzamas širdžiai, nes būna, kad ne taip ir dažnai pasitaiko pamatyti tokius gražius žmonių santykius, kuriuose visi stengiasi vieni kitus palaikyti ir vieni kitais rūpinasi. Ypač gerai nuteikia kalėdinė serija. Blogis moka trumpam prikaustyti dėmesį, tačiau visi giliai širdyje trokštame gėrio, o šis serialas būtent jo ir yra pilnas.
Kitas aspektas, kurį įdomu pastebėti, kad serialas yra apie gana vyrišką sportą, tačiau jame nerasime toksiško vyriškumo. Vyriški personažai neslepia jausmų. Nors kartais jiems ir nejauku juos išsakyti, vis dėlto jie moka kalbėti apie jausmus, juos parodyti. Vyras nebijo apkabinti vyro, paklausti patarimo dėl santykių, išsipasakoti savo bėdas, kartais net ašarą nubraukti. Ir seriale nedaroma prielaida, kad tai vyrą daro mažiau vyrišku. Maža to, tai geras pavyzdys vyrukams, kaip išlaikyti savo emocinę sveikatą geros formos. (D.Ž.)
9. Mindhunter (2017)
„Proto medžiotojus“ pamils kiekvienas kriminalinio žanro mylėtojas, kadangi serialas siekia atskleisti ir padėti suprasti žiūrovams kaip veikia siaubingų nusikaltėlių protai. Žiūrovai stebi kaip du FBI agentai – jaunasis tyrėjas Holdenas Ford (Džonatanas Groff) ir patyręs agentas Bilas Tench (Holtas McCallany) bando sukurti sistemą, kuri padėtų geriau suprasti nusikaltėlius. 1977 metais jie pradeda savo kelionę po JAV apklausdami pačius siaubingiausius visų laikų žudikus.
Besivystant veiksmui, susiduriame su dažnai pasitaikančiu klausimu – ar serijiniu žudiku tiesiog gimstama, ar tokius juos paverčia gyvenimas ir juos supanti aplinka? Ar žmonės turėtų stengtis suprasti žudikus, o gal tiesiog jiems visiems klijuoti „blogio“ etiketes? Prie žudikų prieinama užsimaskavus, ir ši maskuotė padeda pagrindiniam veikėjui kalbėti žudikui suprantama kalba ir tokiu būdu išgauti iš jo daugiau informacijos. Tai ir proto žaidimas – galbūt abejotinas, bet tuo pačiu genialus. Kitą vertus, gebėjimas taip natūraliai bendrauti su žudikais kelia nerimą. Jis verčia mus susimąstyti ar žmogus su tokiu ypatingu gebėjimu gali būti laikomas „normaliu“.
Yra žinoma, kad serijiniai žudikai dažnai tampa įkvėpimu kūrėjams, kadangi žmonės turi ši žiaurų susižavėjimą baisiomis bei dramatiškomis mirtimis. Pačios įdomiausios šio serialo scenos tos, kuriose galime iš arti pamatyti žudikus.
Serialas nesiremia veiksmu ar kruvinomis scenomis, bei jame nėra kažkokios kvapą gniaužančios kulminacijos. Atvirkščiai, tempas atrodo metodiškas, apskaičiuotas – tarsi šnekant apie niekšišką žmogžudystę visiškai abejingu veidu ir bejausmiu balsu. Labai ramu, lyg stebint Bundy paskutinį interviu prieš jam sulaukiant mirties bausmės. (Martyna Šalčiūtė)
8. Fargo (2014)
Serialas sukurtas remiantis oskaru apdovanotu 1996 m. filmu, tokiu pačiu pavadinimu. Joelis ir Ethanas Coenai, dirbę prie originalaus filmo, tapo serialo prodiuseriais, o už scenarijų atsakingas Noah Hawley. Šioje kriminalinėje dramoje pasakojama apie žudiką, vardu Lorne Malvo, kuris atvažiuoja į mažą miestelį Minesotos valstijoje. Čia savo brutaliu elgesiu ir nesuvaldomu charakteriu žada padaryti įtaką visiems, pasimaišiusiems jo kelyje. Taip pat ir draudimo agentui Lester Nygaard.
Serialo istorija vystosi kiek kitaip, nei originaliame „Fago“ filme, tačiau nemažai panašumų. Seriale kaip ir filme taip pat daug žmogžudyščių, absurdiško humoro momentų ir labai daug krauju nudažyto sniego.
Pagrindinis serialo herojus Lorne Malvo – iš tiesų protingas ir neįtikėtinai sadistiškas. Jis mėgaujasi griaudamas gyvenimus, darydamas daugybę ciniškų dalykų. Lester Nygaard – žmogžudyščių bendrininkas, bei Malvo marionetė, kuris serialo eigoje tampa tuo, kuo, pasak Lorne Malvo, turėtų būti. Lorne šventai įsitikinęs, jog gyvenimas yra kaip raudona banga ir čia nėra jokių taisyklių, tereikia pasirinkti – norite žudyti ar būti nužudyti. Jis puikiai suvokia žodžio smurtas reikšmę ir žino kaip savo neapykantą panaudoti prieš kitus.
Bene įdomiausia stebėti kaip atsiskleidžia herojų charakteriai, kurie intriguoja ir suteikia siužetui įvairių spalvų. Smurtaujantys ir komiški veikėjai į kuklią Minesotos valstiją atneša tikrą sumaištį. Seriale dauguma jų tokie beprotiškai nerūpestingi ir šaltakraujai, kad atrodo, jog korupcija ir prievarta yra jų kiekvienos dienos galvosūkis. Lesterio brolis apsėstas mintimis apie nelegalius ginklus. Vyrukas, kurį nušovė Marlo, Semas Hesas, bjaurus monstras dirbantis juodojoje rinkoje, o jo žmona tikra kvailutė pinigų medžiotoja. Visoje istorijoje yra tik viena patikima moteris – Molly Solverson, kurią būtu sunku sulyginti su kitais brutalaus elgesio nestokojančiais veikėjais. (S.Š)
Antrasis “Fargo” sezonas plėtojamas kinematografiniu stiliumi, tiesiogiai siejamu su septintojo dešimtmečio pabaiga, o kiekvieno epizodo įžangoje naudojama padalyto ekrano technika ir garso takelis, kuris žiūrovus apgaubia tuo laikotarpiu. Kai kas iš to šiek tiek sunkiai suvokiama, tačiau viską gelbsti subtiliai puikus garso takelio panaudojimas, kuris sustiprina įtemptą istorijos atmosferą taip, kad neblaško dėmesio (o jei ir blaško, tai siekia priblokšti).
Tačiau didžiausias laimėjimas – ryšys. Šį sezoną nė vienas veikėjas nesijaučia antraeilis, ir nė viena mirtis nėra savavališka. Aišku, kad įvairios grupuotės žygiuoja link kraujo liejimo, bet kiekvieno iš jų vaidmuo istorijos kontekste kažką reiškia. Jau žinome vieną žmogų, kuris išgyvens, bet be jo visi kiti gali būti sunaikinti – tik klausimas, kada ir kas tai padarys (ir ar jie savo ruožtu sulauks atpildo). Moralinis pasaulis Fargo yra tiesiogiai priežastinis, ir joks blogas poelgis nelieka nenubaustas. Tačiau šįkart iš tiesų yra keletas veikėjų, kurių mirtis žiūrovams iš tiesų gali ką nors emociškai reikšti.
Solversonai – 1 ir 2 sezonų jungtis, suteikianti naujajam sezonui reikalingą širdį, kuri netrukdo tyrinėti žiauraus pasaulio. Lou žmona Betsy (Cristin Milioti) serga vėžiu, tačiau ji yra drąsi kovotoja ir maloni ekrane. Jos tėvas, šerifas Henkas Larssonas (Tedas Dansonas), yra Lou viršininkas, o kartu ir šeima, o šių dviejų vyrų ir visos šeimos tarpusavio sąveika yra puikūs momentai, kurie veikia emociškai, komiškai ir kaip Vidurio Vakarų minimalizmo reprezentacija.
Kol kas kelios pirmosios “Fargo” serijos pasižymi dideliu santūrumu tiek vaizduojant veikėjus ir jų tarpusavio santykius, tiek ir smurtą. Viskas atrodo kaip didesnės visumos dalis, ko niekada nepavyko padaryti pirmajam sezonui – jo pasaulis buvo beveik visiškai chaotiškas, o antrajame sezone rastas visiškai susietas pasakojimo pasaulis. Tai gražus dalykas, tiek stilistiniu, tiek turinio požiūriu, demonstruojantis geriausią pastarųjų metų beveik visų aktorių vaidybą. Šį kartą “Fargo” veikia visu pajėgumu.
Trečiasis sezonas – tai daug intymesnis pasakojimo būdas, o ne ekspansyvus karas, kuris apibūdina antrąjį sezoną. Nors šis sezonas buvo puikus, serialas visada pasižymėjo mažesniais personažų momentais ir niuansais, ypač kai nutolo nuo originalo versijos. Pirmasis sezonas gana tiksliai atitiko serialo temas su tam tikrais pakitimais, tačiau antrasis sezonas rado savo ritmą retro pasakojime, kuris buvo pažįstamas brolių Coenų stiliumi, bet kartu ir gaivus, kitoks. Šį kartą esame 2010 m., be jokių apčiuopiamų sąsajų su kitais sezonais, išskyrus atšiaurų, žiemišką Minesotos kraštovaizd, tačiau dėl to šis “Fargo” sezonas atrodo, kad jis gali būti keisčiausiais iš visų iki šiol rodytų.
Trečiasis sezonas prasideda lėtai, bet jame jaučiamas sluoksniavimasis. Pasakojimas, aplinka, rekvizitas ir vartojama kalba – viskas taip apgalvota, kad įtraukia. Yra puikių personažų momentų, pavyzdžiui, kaip Glorija jaučiasi nematoma, nes niekada negali įjungti automatinių durų judesio jutiklio, arba kaip Niki yra apsėsta tilto ir mato jame savo kelią į šlovę ir turtus su Rėjumi. Tačiau labiau nei bet kas kita, šiemet Fargo vėl surinkta žvaigždžių aktorių kolekcija, todėl kiekvieną sceną malonu žiūrėti. Coonas yra santūrus ir nesuprantamas, Winstead – elektringa ir gundanti, McGregoras randa simpatijų ir garbingumo šiems personažams taip, kaip nesitikėtume, ir t. t., ir taip toliau. Tai puikus pasirodymas, kuris, suderintas su gudriu šou humoru, sukuria išskirtinę televiziją.
Fargo ir vėl rado būdą keisti savo istoriją, kartu nenutoldamas nuo savitos tonalinės ir vizualinės estetikos, ir, regis, kasmet vis tobulėja. Šį kartą emociniai ryšiai su veikėjais gali susiformuoti šiek tiek lėčiau, o tai visada buvo serialo silpnoji vieta (nors jie dažnai susiformuoja vėliau, kaip antrojo sezono kelių veikėjų atveju). Tačiau tam tikra prasme šis atstumas yra “Fargo” dalis. Kiekvieno sezono šūkis visada yra pajuokavimas – kad tai tikra istorija. Ji sukuria sceną, kad žiūrovai iš tiesų pasijustų stebėtojais, tarsi būtume prasmukę į cirko palapinę ir dabar galėtume stebėti puikų pasirodymą.
Ketvirto sezono siužetas žiūrovus nukelia į XX a. penkto dešimtmečio pabaigos Jungtinių Amerikos Valstijų rasinės segregacijos nuodijamą visuomenę. Engiamų juodaodžių komuna netikėtai pasipildo „netikrais baltaodžiais“ – emigrantais iš Italijos ir Airijos. Tarp rasinės segregacijos paveiktų grupių – italų imigrantų ir afroamerikiečių – tvyro įtampa ir kibirkščiuoja konfliktai, kai tik jos tarsi dvi įtemptos stygos susiliečia. Šiomis stygomis ir groja visos ketvirto sezono serijos, vaizduojančios nusikalstamų grupuočių santykių peripetijas.
Naujausio „Fargo“ sezono prasmę kuria rasizmo leitmotyvas. Jis – lyg fleitos melodija – pro darnius ar kakofoniškus veiksmo akordus prasiveržia nuolat ir rasizmo apnuodytą sąmonę demonstruoja bet kokiomis aplinkybėmis: policininkas liepia baltaodžiui viešumoje nesirodyti su juodaodžiu berniuku, į privačią ligoninę nepriimamas amerikietis italas, nes jis „ne toks kaip visi“, iš juodaodžio verslininko pavagiama paskolos idėja, mišrios šeimos nariai – juodaodė moteris ir baltaodis vyras – pagal savo papročius organizuoja šermenis… Nuo ore tvyrančio erzinančio rasizmo zvimbimo negelbėtų nė ausų kamštukai. (T.B.)
7. The Queen‘s Gambit (2020)
„Netflix“ platformos perlas, sulaukiantis geriausių atsiliepimų iš žiūrovų ir kino kritikų, pasakoja mums apie jaunos šachmatininkės gyvenimą, kuri išsiskyrė savo nepaprastais gebėjimais vyrų valdomame pasaulyje.
Veiksmas vyksta praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Būtent šiuo metu prasidėjo įvairūs žmogaus ir civilinių teisių judėjimai, tarp kurių ir feminizmas. Vis dėlto moterys dar nėra emancipuotos ir vyrauja nuomonė, kad jų pagrindinė paskirtis – prižiūrėti namus ir būti gražioms, o visa kita paliekama vyrams. Talentingos ir protingos jos įkalinamos auksiniuose savo vyrų narveliuose, negalėdamos ištrūkti.
Tokioje situacijoje pasirodo šachmatų sporte kylanti žvaigždė Elizabeth Harmon (Anya Taylor-Joy). Jos gyvenimo istorija – dramatiška, nes būdama devynerių patenka į mergaičių globos namus, kurių prižiūrėtojai pripratina mergaitę prie raminamųjų vaistų. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje tai dar nėra uždrausta vaikų auklėjime. Elizabeth rūsyje su globos namų valytoju išmoksta, kaip eina šachmatų figūrėlės, o galiausiai aplošia ir patį mokytoją.
Netrukus netgi vietinės mokyklos šachmatų klubas jai tampa per menku iššūkiu. Sulaukusi penkiolikos Elizabeth patenka į naujų globėjų namus ir jai atsiveria nauji keliai šachmatų sporte, kurie, lydimi priklausomybių nuo vaistų ir alkoholio, pabaigoje nuveda net į tolimąją Sovietų Sąjungą.
6. Stranger Things (2016)
„Keisti Dalykai“ yra amerikiečių mokslinės fantastikos ir siaubo serialas, kurį sukūrė broliai Duferiai. Broliai Duferiai ir vykddantieji prodiuseriai kartu su Shonu Levy ir Danu Cohenu. „Keisti Dalykai“ Netflix platformoje pasirodė liepos 15 dieną, 2016 metais.
Veiksmas vyksta devintajame dešimtmetyje, išgalvotame Hawkins mieste, Indianos valstijoje. Pirmajame sezone yra vaizduojama jauno berniuko Vilo Byerso dingimo, kurį supa mistikos ir antgamtinių įvykių gausaus miestelio aplinka. Šalia to, istorijoje ir pasirodo psichokinetinių sugebėjimų turinti mergina.
Tolimesni sezonai yra gundantys dėl savo naujoviško požiūrio į nepaaiškinamus dalykus: įtraukiamos kitos dimensijos, pasauliai, nežemiškos būtybės.
„Keisti Dalykai“ greitai tapo itin populiarus ir pritraukė rekordinę Netflix žiūrovų auditoriją. Serialas turi plačią, aktyvų ir tarptautinį gerbėjų, gausą. Sulaukta kritikų pripažinimo už kūrinio charakteristiką, kuriamą atmosferą, vaidybą, garso takelį, režisūrą.
Deja, tačiau broliai Duferiai teigė, kad „Keisti Dalykai“ greičiausiai baigsis po ketvirtojo ar penktojo sezono.
Norėdami sukurti pasenusį serialo efektą, ant filmuotos medžiagos Duferiai pridėjo senųjų filmų montažinių efektų, kurie buvo gauti nuskaitant 1980 metų filmus. Broliai Dufferiai norėjo kelti žiūrovams jaudulį, bet nepadarant serialo smurtiniu ar šleikščiu.
Broliai norėjo išvengti bet kokio monstro ir kitų serialo komponentų kūrimo pasitelktiant kompiuterio sukurtus efektus. Norėta serialą padaryti išskirtiniu tuo, kad jame būtų naudojami praktiniai efektai. Būtent todėl buvo pasitelkta animatronika.
5. True Detective (Tikras detektyvas, 2014-)
Pritrenkianti vaidyba, tobuli dialogai, tamsūs vingiai, narpliojantys ne tik serijinio žudiko pėdsakus, bet ir pagrindinių serialo veikėjų gyvenimus, sukurią grandininę reakciją nuo kurios pašiurpsta oda ir sulėtėja kvėpavimas. Viskas prie ko prisiliečia HBO ranka paprastai tampa aukso vertės palaima pavargusioms akims. Šis serialas puikus to įrodymas.
Luizianos policijos detektyvai Rustas Cohlas (Matthew McConaughey) ir Martinas Hartas (Woody Harrelson) gauna iki šiol nematytą ir žiaurią ritualinės žmogžudystės bylą. Nužudyta jauna prostitutė ant kurios kūno nupieštas simbolis, o ant galvos uždėta ragų karūna. Pesimistiškas ir nuolatos savo mintyse paskendęs Rustas įsitikinęs jog tai nėra pirmoji žudiko auka, tad tyrimas įsibėgėja atskleisdamas vis naujų ir netikėtų detalių.
Serialo pirmasis sezonas apima septyniolika metų tyrimo. Rodydamas dabartį ir peršokdamas į detektyvų prisiminimus jis pateikia detales ir bendrą vaizdą kaip pasikeitė patys detektyvai ir kaip buvo gvildenama istorija. Nuo pat pirmųjų minučių suvokiame, jog McConaughey veikėjas stipriai pasikeitė – nevengia taurelės vidurį dienos, plaukai išsidarkę, drabužiai purvini, suprantame jog jo, kaip detektyvo karjera nesusiklostė. Mes nežinome kodėl taip pasisuko veikėjų gyvenimai, kas privertė itin savo darbui atsidavusį, tačiau didį pesimistą, mesti darbą ir griebtis tokio gyvenimo?
Antrajame sezone tiriama korumpuoto fiktyvaus Kalifornijos miesto valdytojo Beno Kaspero mirtis. Jis rastas sandorio dėl geležinkelio Kalifornijoje statybų sudarymo išvakarėse. Trys teisėsaugos pareigūnai iš skirtingų miestų ir skyrių paskiriami ištirti šį nusikaltimą. Greitai jie sužino, kad nusikaltimas yra gerokai platesnio masto, nei jie manė. 52-ų Kaspero palaikai randami Kitsch‘o, vieno iš pagrindinių serialo veikėjų, ant suolelio pakrantėje su satanistiniais simboliais ant jo krūtinės. Paaiškėja, kad jis turėjo potraukį šiurkščiam seksui ir galimai buvo įsitraukęs į kažkokį neaiškų reikalą.
Trečiajame serialo sezone kapstomės po senstančio policijos detektyvo Wayne Hays prisiminimus ir seną neišspręstą mįslę. „Žalios knygos” žvaigždė Mahershala Ali įrodo, kad į jį kino mylėtojų dėmesys atkreiptas ne be reikalo.
Galima drąsiai teigti, jog serialas “Tikras detektyvas” yra tikrų tikriausias kino menas. Šis serialas turi išskirtinį prieskonį, kuris gali būti apibūdinamas kaip gilus, subtilus ir be galo įtraukiantis. Belieka pasidžiaugti autoriaus drąsa, kuris nepabijojo peržengti komforto zonos ribų ir suteikti galimybę žiūrovui ne tik žiūrėti į ekraną, bet tuo pat metu priversti jį mąstyti. Mąstyti kitaip.
Ilgai lauktas ketvirtasis sezonas buvo kuriamas Aliaskoje, oficialiai pavadintas True Detective: Night Country. Veiksmas vyksta Eniso miestelyje Aliaskoje, esančiame taip toli šiaurėje, kad jame būna poliarinė naktis. Kai įsivyrauja ilga žiemos naktis, aštuoni vyrai, dirbantys Tsalal Arkties tyrimų stotyje, dingsta be žinios. Detektyvės, dirbančios šioje byloje, yra Liz Danvers (Jodie Foster) ir Evangeline Navarro (Kali Reis), kurios “turi susidurti su savo praeitimi ir tamsiomis tiesomis, slypinčiomis po Arkties ledu”, teigiama oficialiame HBO pranešime.
4. The Wire (2002)
„Blakė“ 2002 metais išleistas serialas pasakojantis apie sunkų policijos darbą, kuris iš kitų dramų apie policijos darbą išsiskiria dėka jo kūrėjo – Davido Simono, žurnalisto, praeityje artimai dirbusio su policijos pareigūnais ir netgi parašiusio kelias knygas šia tematika. Seriale yra aptariamos kai kurios temos, kurios yra ir knygose. Davidas nenorėjo, kad serialas būtų panašus į kurį nors kitą, metus laiko jis atliko tyrimą tyrinėdamas Baltimorės policijos departamentą, žmogžudysčių skyrių, taip pat tyrinėjo narkotikų vartojimo ir prekiavimo kultūrą Baltimorės mieste. Būtent dėl šių priežasčių serialas yra labai tikroviškas, jame nėra momentų kai pagrindinis herojus staiga suvokia kaip išspręsti bylą. Kūrėjas Davidas Simonas, stengėsi kuo mažiau nukrypti nuo tikroviškumo, todėl vietą kurioje vyksta veiksmas pasirinko tą patį miestą kurį tyrinėjo.
Kokia gi policijos drama be blogiukų, pirmo sezono siužetas sukasi apie slaptą jau minėtos komandos operaciją siekiant pričiupti didelės apyvartos narkotikų platintojus taip pat įtariamus ir žmogžudystėmis, žinoma visos grupuotės turi vadą, šiame seriale tai Avonas Barksdeilas (aktorius – Woodas Harisas), jis su niekuo nesidalina valdžia, stengiasi likti šešėlyje, šeima jam labai svarbi, tačiau jis savitai tai parodo.
“Blakė” išsiskiria iš kitų tokio pobūdžio serialų, nes rodomas ne tik policijos darbas, jo užkulisiai ar policininkų asmeninis gyvenimas ir jo charakteristika, nusikaltėliams laiko yra skiriama tiek pat. Piešiama jų charakteristika, požiūris į tam tikrus dalykus, žiūrėdami šį serialą ilgą laiką su personažais praleisite narkotikų prekiavimo vietose kur dauguma juodaodžių su prastu išsilavinimu, kurių kalba smarkiai pagražinama keiksmais. Šis serialas skiriasi nuo “CSI” ar “Bones” tuo, kad neverčia žiūrovų spėlioti, kai įvykdomas nusikaltimas, apklausiami įtariamieji, ir serijos pabaigoje vienas iš jų visada būna kaltas, šiame seriale nusikaltėliai yra aiškūs, labiau gilinamasi į socialinius aspektus, ko prireiks ir kas bus paaukota vardan jų sugavimo. (J.P.)
2. „Mad Men“/„Reklamos Vilkai“
„Reklamos Vilkai“ tobulas amerikiečių dramos serialas, kurį sukūrė Mathev Veineris, o prodiusavo „Lionsgate Television“.
Serialo veiksmas prasideda išgalvotoje „Sterling Cooper“ reklamos agentūroje Madisono prospekte, Manhetene, Niujorke, o vėliau – naujai sukurtoje „Sterling Cooper Draper Pryce“, vėliau perpavadinta „Sterling Cooper & Partners“ įmonėje, esančioje šalia „Time-Life“ pastato.
Pagrindinis serialo veikėjas yra reklamos vadovas Donas Draperis (vaidino Džonas Hamas), kuris yra talentingas „Sterling Cooper“ kūrybos direktorius, o vėliau „Sterling Cooper Draper Pryce“ įkūrėjas. Siužetas sukasi apie žmones jo asmeniniame ir profesiniame gyvenime. Siužetui besirutuliojant, seriale yra vaizduojamos besikeičiančias JAV nuotaikos ir socialiniai įpročiai 1960-aisiais.
Seriale pristatoma darbo vietos kultūra, kurioje vyrai dažnai užmezga seksualinius santykius su moterimis, daroma prielaida, kad moterys yra seksualiai prieinamos vyrams viršininkams. Kuriamai aplinkai „prieskonio“ suteikia ir tai, kad vyrai pasakoja anekdotus apie žmonų mirtį, pačioms sutuoktinėms esant šalimais. Dauguma pagrindinių veikėjų apgaudinėjo savo mylimasias.
Kritikai tvirtina, kad įsitikinimai dėl rasės apsunkina serialą, mat spalvoti žmonės (pavyzdžiui, juodaodžiai) yra vaizduojami tik dirbantys, niekada poilsiaujantys namuose. Keletas rašytojų teigė, kad laida iškreipia istoriją nerodydama juodaodžių „ADmenų“ (reklamos vaikinų), atkreipiamas dėmesys į sėkmingus Afrikos kilmės amerikiečius reklamos vadovus, pavyzdžiui, Klarence Holte, Džordžą Oldeną ir Karoline Robinson Džones. Latoya Peterson, rašydama žurnalo „Slate“, „Double X“ skiltyje, teigė, kad „Reklamos vilkai“ labai išryškino rasines problemas.
Cigarečių rūkymas buvo paplitęs JAV praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje daug plačiau nei dabar. Seriale šis veiksmas yra be galo dažnas. Vieno epizodo metu kelis kartus galima pamatyti daugybę personažų su uždegta cigarete. (J.P.)
2. Breaking Bad (2008)
Tai vienas iš geriausių visų laikų televizijos šou, nenuspėjamas ir nenuobodus, pasakojantis apie gerą žmogų, kuriam reikėjo tapti tikru blogiuku, kad kaip nors išsikapanotų tame chaose, vadinamame gyvenimu.
Veiksmas prasideda nuo įtemptos scenos, kurioje pagrindinis veikėjas Valteris Vaitas (Bryan Cranston) stovi vienais apatiniais vidury dykynės ir bando apsispręsti, ar nusišauti, ar ne. Netrukus pasigirsta policijos sirenos – Valteris bėga nuo teisėsaugos. Vadinasi, jis patekęs į spąstus. Tačiau į kokius spąstus?
Vėliau sužinome, Kad Valteris Vaitas yra chemijos mokytojas, kurio kvalifikacija yra gerokai per aukšta tokiai darbo pozicijai. Mokytojo algos nepakanka padengti skolų, o Valteris dar turi ir šeimą, kurią reikia aprūpinti. Kritinis momentas ištinka tada, kai mūsų protagonistas sužino sergantis vėžiu. Gydymui jis neturi pinigų, taigi tik klimsta į skolas. Tuomet ir paaiškėja, kad norint suktis reikia imtis negarbingų priemonių, ir Valteris pradeda gaminti metamfetaminą. Jis susiranda savo buvusį chemijos mokinį, kuris kaip tik ir užsiėmė šiuo verslu, ir kartu jie pradėjo daryti didelius pinigus. Tačiau, žinoma, tokie veiksmai nelieka be pasekmių. Valteris susiranda daug draugų ir daug priešų. Tačiau nebūtų chemikas genijus, jei neišsisuktų iš situacijos, tuo labiau kad neturi ko prarasti. Ar būna įdomesnių veikėjų, kurie gyvena taip tartum neturėtų ko prarasti?
Šis serialas yra kriminalinė drama, turinti kitų žanrų, tokių kaip vesternas ir filmai noir, elementų, taip pat detalių iš Hičkoko ir Tarantino juostų, žodžiu, visa, ką šis serialas galėjo perimti iš kitų, jis perėmė ir geriausių savo srities profesionalų ir geriausių filmų. Kiekviena detalė yra nuodugniai apgalvota ir turi savo vietą serialo kontekste. Kartais net užsimirštate, kad tai vis dėlto fikcinė tikrovė, nes ji taip gerai sukonstruota, o veikėjai turi priimti sudėtingus sprendimus, kuriais mes, kaip žiūrovai, nuolat abejojame. Galų galų sunku atsitraukti nuo televizoriaus ekranų, kol nesužinome, kas toliau nutinka veikėjams.
1. Game of Thrones (2011)
George’o R. R.Martino romanai, tarp kurių ir nebaigta saga „Ledo ir ugnies giesmė“, yra nuostabūs ir labai įtaigūs. Rašytojo teigimu, Vesteroso karai, apie kuriuos pasakojama ,,Sostų Karuose“, atspindi skirtingų šeimų vargo perspektyvas. Būtent šis, didelio biudžeto fantastinis serialas, kurį HBO pristatė prodiuseriai Davidas Benioffas ir D.B.Weissas, daugumą išties galėjo šokiruoti. Šiame seriale dažnai vaizduojami žiaurūs mūšiai ir išsamūs smurto aktai (įskaitant smurtą prieš vaikus ir moteris), taip pat daugybė nuogybių ir seksualinio gyvenimo be tabu. Pastarasis vaizduojamas ypač keistai, aiškiai aptariant ir vaizduojant kraujomaišą, neištikimybę ir prievartavimus.
„Sostų karai“ prasidėjo erotiškai ir baigėsi intriguojančiai. Pradžioje veikėją Tyrioną Lannisterį (Peterį Dinklage’ą) sutikome viešnamyje, kuomet jo kūną apžiūrinėjo prostitutės. Kitą veikėją Daenerys Targaryen (Emilia Clarke), pirmą kartą stebėjom maudynių metu, prieš pat jos priverstinę santuoką su raumeningu barbaru. Po aštuonių sezonų, maginės fantastikos serialas sujungė šiuos du personažus katastrofoje. Tuo metu kai Džonas Snow (Kit Harington) seriale sekė Jėzaus Kristaus ir tikro lyderio keliu, istorijos finalo sukrėstas Tyrionas vaikščiojo King’s Landing mieste ir stebėjo savo žuvusių seserų ir brolių kūnus. Kaip tik tuo momentu, Deneris triumfavo ir šventė savo didybę, pasiekusi neįtikėtą žudynių skaičių.
Būtent žiaurumo tema ,,Sostų karuose“ vaizduojama itin ryškiai. Tai pastūmėjo žiūrovus gilintis į mūsų visuomenę ir į tai, kaip įvairūs išgyvenimai ją formuoja. Įtraukdami išžaginimus, negalią, prievartą, smurtą šeimoje ir kitas traumines situacijas, „Sostų Karų“ kūrėjai nuveikė svarbų darbą. Jie įtikino mus, jog negalime būti abejingi šioms problemoms, o priimti tai kaip gyvenimo dalį. „Sostų Karų “ atviras požiūris į išžaginimus ir brutalumą dažnai sukeldavo daug kritikų ir žiūrovų ginčų dėl to, kur gi yra žiaurumo ribos.
