Per paskutinius 20 metų pasaulis padarė didžiulę pažangą technologijų srityje. Išmanieji telefonai, elektromobiliai, saulės baterijos ir daugelis kitų revoliucinių prietaisų pakeitė pasaulį. Techniniai sprendimai ne tik palengvina žmogaus kasdienybę, bet ir padeda sumažinti taršą. Tačiau kiek iš tikrųjų ekologiški sprendimai yra draugiški gamtai? Pažvelkime į keletą technologinių išradimų, kurie ne tik tausoja gamtą, bet ir gali vėliau turėti neigiamas pasekmes žemei ir jos žmonėms.
Turbūt vienas iš didžiausių revoliucinių sprendimų padedančiu tausoti gamtą tapo elektromobilis. Elektra varomos transporto priemonės iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg idealus būdas sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Tačiau didžiausia elektromobiliu silpnoji vieta vis tiek išlieka baterijos. Pagal šiuo metu pateikiamus duomenis elektromobilių baterijos gali tarnauti 8-20 metų. Tokiu atveju yra prognozuojama, jog šio dešimtmečio pabaigoje šimtai milijonų baterijų atsidurs sąvartynuose, o tai gali padaryti didžiulę žalą gamtai dėl tam tikrų priežasčių. Visų pirma, elektromobilių baterijose galima rasti daug įvairių elementų tokių kaip litis, nikelis ar kobaltas. Įkraunant bateriją elektra daro didelį vaidmenį cheminiams pokyčiams ir ličio jonų elementams. Cheminės medžiagos randamos elektromobilių baterijose yra žalingos aplinkai tada, kai šios yra neteisingai šalinamos ar perdirbamos.
Tokios medžiagos kaip litis ar nikelis yra itin pavojingi dirvožemiui ir vandens telkiniams. Taip pat baterijos gali daryti ne ką mažesnį poveikį oro taršai. Ne ką mažiau kenksmingų medžiagų išmetama pačios baterijos gamybos metu. Gamyklos yra varomos iškastiniu kuru, kuris išskiria daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Išmetus baterijas ir vėliau jas deginant ar kitaip apdorojant yra išskiriama anglies monoksidas, sieros dioksidas ir kitos gamtai žalingos medžiagos. Šie kenksmingi toksinai daro žalą ne tik gamtai, bet yra taip pat kenksmingi žmogui. Europos Sąjunga reikalauja, jog būtų perdirbama minimaliai 50 % baterijos masės. Blogiausia yra tai, kad baterijų perdirbimo pramonė iki šiol nėra taip gerai išvystyta, o pats procesas yra itin brangus. Dauguma elektromobilių gamintojų vis dar bando atrasti geriausią būdą perdirbti baterijas ir iš jų išgauti kuo daugiau medžiagų taip jas paverčiant mažiau žalingas aplinkai. Reikia tikėtis, jog reikiami sprendimai ir veiksmų planas bus įgyvendintas netolimoje ateityje, o baterijų gamyba bus draugiškesnė aplinkai.
Kitu novatorišku sprendimu tapo technologija, kuri vėjo energiją paverčiat į elektros energiją. Devinto dešimtmečio pabaigoje pradėtos statyti vėjo jėgainės, kurių energijos gavybos būdas neišskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų ar kitų žalingų medžiagų. Tačiau jau greitai pasibaigs vėjo jėgainių eksploatavimo laikotarpis ir daugiausiai klausimų kelią vėjo jėgainių propelerių perdirbimas. Patys propeleriai yra pagaminti iš įvairių medžiagų, kurių didįjį pagrindą sudaro stiklo pluoštas. Šią medžiagą yra labai sunku perdirbti, todėl dažniausiai propeleriai paprasčiausiai yra išmetami į sąvartynus arba sudeginami.
Propeleriams naudojamos medžiagos nėra toksiškos aplinkai ir jų išmetimas atrodo lyg geras sprendimo būdas, tačiau tai vis tiek nėra gerai tuo, jog išmetant yra prarandamos vertingos medžiagos, kurias galima panaudoti. Šiuo metu yra bandoma sugalvoti tikslingų būdų, kurie padėtų vėjų jėgainių propelerius panaudoti antram gyvenimui. Tarp galimų variantų yra įvardijama triukšmo užtvarai greitkeliuose, medžiagų panaudojimas pėsčiųjų tiltų statybai ar bandant propelerius prikelti antram gyvenimui perdirbant ir vėliau konstruoti naujus propelerius. Tokie sprendimai leistų efektyviau panaudoti vertingas medžiagas taip sumažinant sąvartynų skaičių pasaulyje.
Kaip vienu iš didžiausiu ir revoliuciniu išradimu yra įvardijamos saulės baterijos. Šis išradimas jau daugelį metų yra plačiai naudojamas visame pasaulyje ir padeda sumažinti kitų energijos šaltinių naudojimą pasitelkiant saulės energiją. Tačiau kiek šis būdas išgauti energiją yra draugiškas aplinkai? Saulės baterijų įrengimas gali turėti keletą neigiamų aspektų gamtai. Paskutiniu metu ypatingai išpopuliarėjo saulės baterijų statymas ant vandens paviršiaus. Tai yra tikrai geras būdas efektyviai vėsinti saulės kolektorius vandeniu. Tačiau saulės baterijos ant vandens paviršiaus gali trukdyti augalų fotosintezei, nes baterijos gali sukurti šešėlį vandens telkinio dugne. Tai gali paveikti tiek vandens gyvūnijos, tiek paukščių buveines. Taip pat gaminant saulės baterijas yra sunaudojama daugybę cheminių medžiagų jau nekalbant apie skystąjį kurą, kurio reikia norint kaitinti medžiagas reikalingas saulės baterijų gamybai.
Jau per ateinančius dešimtmečius kils būtinybė tinkamai perdirbti saulės baterijas. To nepadarius atsiras didžiulė žala gamtai ir žmogaus sveikatai. Todėl atsižvelgus į visą gamybos procesą reikia pasverti kaštus ir kiek tai daro žalą gamtai. Ar tikrai saulės baterijos yra jau toks nekaltas būdas išgauti energiją? Faktas, jog tai yra vienas iš geriausių būdų, tačiau reikia skirti dar daugiau dėmesio mažinant žalą gamtai gamybos procese ir stengiantis užtikrinti, jog baterijos nekliudytų ekosistemoms ir žmonių sveikatai.
Visi šie revoliuciniai išradimai ženkliai padėjo sumažinti aplinkos taršą. Tačiau niekas nėra amžina ir jau visai greitai tie technologiniai sprendimai turės būti perdirbti ir tą reikės daryti dideliu mastu. Dėl to yra būtina rasti kuo efektyvesnių sprendimų utilizuoti, perdirbti ir išgauti naudingas medžiagas, jog ekologiški sprendimai atneštu daugiau naudos nei žalos.
