Kuomet visas pasaulis tapo ranka pasiekiamas, o internetinės parduotuvės pasiruošusios jį supakuotą pristatyti jums prie durų, gali kilti klausimas, ar mums reikalingi tradiciniai amatai? Tačiau tradiciniai amatai pastaruoju metu išgyvena tikrą renesansą. Visai neseniai lietuviškieji šiaudiniai sodai buvo įtraukti į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, o ir vis jaunesnių kūrėjų galima sutikti tradicinių amatų mugėse, kur vis daugiau pirkėjų teikia pirmenybę natūraliems autentiškiems gaminiams. Todėl šiandien kalbame su organizatoriais iš asociacijos „Neribota ateitis“, kurie lapkričio 11-18 dienomis Kaune surengė tarptautinius Europos Sąjungos finansuojamos Erasmus+ programos jaunimo mainus ,,Tradiciniai amatai – pajausk savo šaknis“ (angl. Traditional crafts – feeling your roots), kad jie papasakotų daugiau apie tradicinių amatų svarbą ir kodėl juos reikia puoselėti.
Kodėl technologijų amžiuje grįžtame prie tradicinių amatų?
Sunku pasakyti, kur slypi tikroji priežastis, tačiau pastebima, kad vis labiau skubančiame ir modernėjančiame technologijų pasaulyje, labai daug žmonių pajunta pervargimą, perdegimą ir pradeda ieškoti prasmės, ryšio su gamta. Kaip žinia mūsų protėviai turėjo itin stiprų ryšį su gamta ir visi senieji amatai, tai tarsi gamtos ir žmogaus bendras kūrinys. Be to, taip dar neseniai visus žavėjusi pigių prekių iš Azijos pasiūla daugelį nuvylė, todėl vis dažniau ieškoma tikrų, ilgaamžių, rankų darbo gaminių. Todėl amatai vieniems tampa hobiu ir terapija, kitiems verslu, o tretiems tiesiog smalsu perimti tradicijas ir senąsias protėvių žinias. Taip pat svarbu paminėti, kad tradicinių amatų produktai yra draugiški aplinkai, saugūs naudoti, ilgaamžiai produktai, kuriems vis daugiau žmonių teikia prioritetą.
Kodėl tradiciniai amatai svarbūs jaunimui?
Tradiciniai amatai yra giliai įsišakniję bendruomenės kultūriniame pavelde. Mokydamiesi ir praktikuodami šiuos amatus jauni žmonės gali prisidėti prie savo kultūrinių tradicijų išsaugojimo ir tęstinumo. Taip pat jie reikalauja specifinių technikų ir įgūdžių, perduodamų iš kartos į kartą. Užsiimdami šiais amatais jaunuoliai lavina praktinius įgūdžius, pavyzdžiui, rankų ir akių koordinaciją, problemų sprendimą ir dėmesį detalėms. Pastebėta, kad jaunuoliai užsiiminėdami amatais nusiramina, susikaupia, kas jiems tapo tikru iššūkiu išmaniųjų technologijų amžiuje. Be to, kiekvienas yra skatinamas į tradicinius amatus pažvelgti kūrybiškai ir tai suteikia galimybę jauniems žmonėms atskleisti save tarsi per meną.
Labai svarbu paminėti, kad daugelio tradicinių amatų pagrindą sudaro tvari praktika ir natūralių medžiagų naudojimas. Sužinoję apie šių amatų kilmę ir jų ryšį su aplinka, jaunuoliai pradeda vertinti tvarų gyvenimą ir geriau suprasti, kaip svarbu išsaugoti mūsų gamtos išteklius. O svarbiausia senieji amatai kartu su XXI amžiaus tendencijomis, šiandien gali tapti sėkmingu verslu.
Kaip jaunuolius paskatinti domėtis tradiciniais amatais?
Šiame projekte dalyvavo jaunuoliai iš Italijos, Ispanijos, Vengrijos ir Lietuvos. Turėjome nemažai dalyvių turinčių mažiau galimybių – susiduriančių su ekonominiais, socialiniais, geografiniais ar kultūriniais sunkumais. Siekiant įtraukti jaunuolius į mokymosi veiklas, nepriklausomai nuo jų patirties, kultūros ar amžiaus, vienas svarbiausių veiksnių – tai neformalaus ugdymo metodų taikymas. Jie padeda jaunuoliams jaustis laisviau, drąsiai reikšti mintis, dalyvauti veiklose, dirbti grupelėse ir individualiai, pristatyti savo parengtus darbus, bendrauti anglų kalba.
Pirmiausia, visi dalyviai pristatinėjo savo šalies tautinį paveldą ir tradicinius amatus kitiems dalyviams, taip visi turėjo proga daugiau pasidomėti į savo ir pažinti kitų šalių paveldą. Vyko daug įdomių veiklų ir seminarų su savo srities specialistais, tokiais kaip: įvairūs amatininkai, psichologai. Visi mokymai taip pat buvo pripildyti komandinio formavimo žaidimų, refleksijų ir įsivertinimo sesijų. Viena smagiausių veiklų – kultūriniai vakarai, kuriuose dalyviai pristatė savo šalies ir pažino kitų šalių kultūrą, šokius, tradicijas ir žaidimus. Projekto metu vyko tiek individualūs, tiek grupiniai užsiėmimai, bet vienas labiausiai dalyvius sužavėjusių patirčių – amatininkės Viktorijos Radionovos apsilankymas projekte ir jos pravesti praktiniai keramikos užsiėmimai.
Nors labai dažnai mėgstama jaunimą šiek tiek nurašyti dėl jų apatiškumo aplinkai, tačiau mainuose dar kartą įsitikinome, kad jaunuoliai yra smalsūs ir motyvuoti, reikia tik tinkamai juos įtraukti į veiklas. Užsiimdami įvairiais amatais ir besigilindami į juos, dalyviai ne tik atrado gilesnį ryšį su savo šaknimis, bet ir įvertino turtingą Europos kultūros paveldą, jo prasmę ir svarbą ne tik saugoti, bet ir perduoti iš kartos į kartą.
Dėkojame Jaunimo reikalų agentūrai ir Europos Sąjungai, kad suteikia jaunimui galimybes rengti ir dalyvauti tokio pobūdžio veiklose. O skaitytojus taip pat kviečiame prisijungti prie panašių iniciatyvų savo vietinėse bendruomenėse bei sekti mūsų naujienas Facebook paskyroje www.facebook.com/neribota.ateitis.
Partnerio turinys
