©pixabay.com archyvo nuotr.

Gyvendami mieste greičiausiai ne vienas keliasdešimt ar keliolika minučių prieš 8 valandą ryto žvalgomės pro automobilio, autobuso ar troleibuso langą bandydami įžvelgti vis naujų formų kas rytą matomuose tuose pačiuose architektūros siluetuose. Spūstys tuo metu mums jau tarsi įprastas ryto ritualas, lydintis į darbą kurioje nors kelio atkarpoje. Kitiems, miesto svečiams iš mažesnių miestelių ar kaimelių, šie ryto ritualai atrodo kaip devyni pragaro ratai, gyvenimo laiko švaistymas ir nepasitenkinimo kupina žodžių lavina užsibaigianti „aš taip negalėčiau. O ir praeiviui ar gyvūnėliui spūstys taip pat tikriausiai ne iš maloniausių patirčių, kai tenka papildyti plaučius ir kūną kenksmingomis dalelėmis, kurias dovanoja transporto išmetamųjų dujų vamzdžiai.

Europos Sąjungoje kiekvienais metais netenkama per 300 tūkstančius žmonių anksčiau laiko dėl oro taršos, teigiama Europos Komisijos duomenimis. 2023 gruodį buvo susitarta dėl „Euro 7“ standarto taikomos ribos kelių transportui, kurios nuo šiol apibrėžia ne tik leistiną išmetamųjų dujų kiekį, tačiau atsiranda terminas ir „kiti eismo teršalai. Tai pavyzdžiui tokios dalelės, kurios atsiranda dėl stabdžių ir padangų nusidėvėjimo, o taip pat pradedami taikyti reikalavimai elektrinių ir hibridinių automobilių baterijų ilgaamžiškumui. Šie standartai turėtų pradėti pilnai įsigalioti nuo 2030 m. Ir tai vienas iš būdų, taršos mažinimas, kuriuo stengiamasi spręsti bendrai atsirandančias žalas tiek gamtai ir Žemei, tiek žmogui dėl taršos, kuri ypač išryškėja spūsčių metu. Anot 2022 m. duomenimis taršiausio pasaulio miesto titulas atitenka Lahore miestui, antram pagal dydį, Pakistane. Vėliau rikiuojasi Hotan miestas Kinijoje, o po jo keliamės į Indijos Bhiwadi miestą. Greičiausiai galima sujungti taškus ties tuo, kad tai pirmaujančios žmonių skaičiumi pasaulyje valstybės. Lietuva patenka į 78 vietą pasaulyje pagal oro užterštumo tyrimą 2022 metais, o tai yra gana neblogai iš 131 valstybių, bet yra kur tobulėti.

Be to, kad organizmas priverstas dorotis su šiais „džiaugsmais, taip pat tenka dorotis ir su eismo keliamu triukšmu ir žalingu garso lygiu, ypatingai spūsčių metu. Nors triukšmas gali neturėti tiesioginės žalos gamtai ir būti ne toks populiarus aptariamos žalos šaltinis kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų žala, tačiau jis taip pat svarbus žmonių psichologinei ir emocinei sveikatai. Be abejo, vienas didžiausių triukšmautojų miestuose – gausios senų automobilių gretos bei nesureguliuoti jų srautai. Taip pat, ekspertų iš https://carone.app teigimu, galima prie jų priskirti ir „garsias“ kelio dangas bei neatsižvelgimą į vietas, kurioms reikalingas garso izoliavimas. Automobiliai sukelia ilgalaikį triukšmą –  jų daug ir jie pastovūs. Net jei lygintume lėktuvo triukšmą ar geležinkeliu riedantį traukinį, šios transporto priemonės praskrenda ar prarieda garsiai vieną ar keletą kartų per dieną ir triukšmas baigiasi, o štai automobiliai mieste važinėja kasdien, beveik 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Visiškai atsisakyti automobilių yra neįmanoma, tačiau yra kai kas ką galima pakeisti, pakoreguoti ir pritaikyti, nes reaguoti į šią situaciją yra gyvybiškai būtina ir perspektyvu. Būtent tai ir daro šalys bei miestai taikydami įvairias priemones spūstims vengti ir mažinti tiek dalelių, tiek garso taršai.

Be abejonės, vienas iš būdų mažinti taršą – mažinti spūstis. Kad jas mažinti, reikia mažinti jų priežastis, o viena iš priežasčių – didelis automobilių srautas. Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje tam tikslui veikia visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimo programa. Šia programa skatinama seną, taršią transporto priemonę sunaikinti ir už tai gauti iki 1000 eurų kompensaciją viešojo transporto bilietams, transporto nuomos ar dalijimosi paslaugoms, iki 500 eurų elektriniam dviračiui, triračiui, keturračiui ar iki 300 eurų dviračiui ar elektriniam paspirtukui. Kaip ir ankstesniais metais, taip ir nuo 2024 m. priimamos paraiškos iki 2025 m. gruodžio pabaigos, jei šiai priemonei skirti 8 milijonai eurų nesibaigs anksčiau. Taip pat skatinama įsigyti mažiau taršų (anglies dvideginio reikšmė turi būti mažesnė nei ankstesnio automobilio ir mažesnė nei 130 g/km) ar elektrinį automobilį. Kita vertus, kad paspirtukininkai ir dviratininkai galėtų saugiai važinėtis tiek kasdieniais reikalais, tiek rekreaciniais, tam reikalinga atitinkama infrastruktūra. Šiuo reikalu rūpinasi Susisiekimo ministerija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija. Kol kas siekiama iki 2030 m. įrengti nuo 3 tūkst. kilometrų iki 5 tūkst. Kilometrų dviračių takų. Planuojamus rekonstruoti ar įrengti įvairaus prioriteto dviračių takus galite rasti Susisiekimo ministerijos dar 2022 m. pristatytame nacionalinis pėsčiųjų ir dviračių takų plėtros žemėlapyje. Prie to prisideda ir savivaldybės – taip pat planuojamus įrengti takus ir kitą infrastruktūrą (dviračių stovus, rekreacinius maršrutus, avaringas zonas, viešojo transporto stotelių vietas ir pan.) galite rasti ir interaktyviame Vilniaus infrastruktūros žemėlapyje.

Yra įrodyta, kad geresnis eismo pralaidumas gausiame spusčių mieste gali pagerinti net iki 25 % degalų sąnaudų sumažinimą. Tuo tarpu, tiesiogės taršos taip pat mažėtų. Didieji miestai taip pat skatina viešojo transporto parko elektrizavimą, t.y. senas, taršias viešojo transporto priemones keisti elektrinėmis. Viešajam transportui siekiama suteikti pirmumo teisę, siekiama padaryti kuo ilgesnį ir sklandesnį „žalią“ šviesoforų koridorių. Vilniaus miesto darnaus judumo plane iki 2024 m. tai net gi matuojama viešojo transporto greičio padidinimu iš 17 km/val. Iki 20 km/val. Taip pat viešojo transporto dažnis didinamas, kad gyventojai galėtų keliauti jiems patogesniu laiku ir sugaišti mažiau laiko, kas būtų patrauklu rinktis keliauti viešąjį transportą vietoj nuosavos priemonės. Kai kur spūsčių vengiama kilpinio eismo pagalba, o kai kur visai naikinami šviesoforai.

Stengiamasi suprasti ne tik važiuojančiuosius viešuoju transportu, bet ir pėsčiuosius, kurie galbūt rinktųsi mieliau ėjimą į darbą, o ne važiavimą nuosavu automobiliu. Šiems įrengiami prioritetiniai pėsčiųjų šviesoforai, kur pėstieji patys gali pasispausti mygtuką ir greičiau pereiti gatvę. Taip pat nuolat atnaujinami pėsčiųjų takai, kur įmanoma stengiamasi atskirti kelių transporto eismo juostas „žaliomiszonomis ir augalija, įrengiamas apšvietimas bei rūpinamasi takų saugumu žiemos laikotarpiu.

Nors dalijimasis automobiliu arba pavežėjimas buvo pradėtas praktikuoti dar antro pasaulinio karo metais bandant sutaupyti degalų sąnaudas, šiandien tai plačiai skatinama praktika. Keliaujate iš vieno miesto galo į kitą, galbūt galite prigriebti ir kolegą ar kaimyną, keliaujantį į tą pusę. Tokiu būdu jau sumažėtų vienu automobiliu kelyje. Dabar populiarėja paspirtukų, dviračių nuomos paslaugos, kurios taip pat gali paskatinti palikti automobilį prie namų. Bet kuriuo atveju, spūstyse dalyvautų kur kas mažiau žmonių, daugiau su elektrinėmis priemonėmis, tad ir taršos liktų mažiau. Daug investuojama ir į programėlių kūrimą, integravimą su viešuoju transportu, dalijimosi, nuomos paslaugomis, gyventojų švietimą.

Pastebima, jog darnus judumas plėsis ateityje, tad pravartu būtų pagalvoti kaip mes patys galime prie to prisidėti ir padėti jį kurti tokį, kad mums patiems būtų malonu, patogu ir gera. Kai spūstys mažesnės, sveikiau mūsų fizinei ir psichologinei sveikatai.

Partnerio turinys

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: