Dokumentinis serialas „Laukinė laukinė šalis” (Wild Wild Country) atskleidžia neįtikėtinus istorinius faktus apie Rajnišo dvasinį judėjimą bei jo deimantais nusėtą gyvenimą. 93 Rolls-Royce markės mašinos ir 42 tūkstančių vertės Rolex laikrodis – dvasinio mokytojo Ošo (Bhagvano Šri Rajnišo) mokymai – kultas su materialine gerove ir liberalesniu požiūriu į seksualumą.
Iš Indijos kilęs Bhagvanas Šri Rajnišas propaguodavo idėjas, dažnai besiskiriančias nuo tradicinės religijos mokymų. Jis akcentavo asmens laisvę, savęs pažinimą ir sąmoningumą, skatino dvasinę ir materialinę gerovę bei laisvesį požiūrį į lytinius santykius, dėl kurių dar buvo vadinamas sekso guru. Judėjimas atsirado 1970-aisiais, o Ošo pasekėjai, dar vadinami „sanjasinais“ arba „oranžiniais žmonėmis”, tikėjo, kad jo mokymai atveria kelią į nušvitimą. Tačiau šis judėjimas sulaukė didelio dėmesio ir kritikos įkūrus Rajnišpuramą – komūną JAV, Orengono valstijoje, kur dvasinių ieškojimų ir politinių intrigų įtampa pasiekė viršūnę.
Ošo gyvenimas ir mokymai
1970-ųjų pradžioje Ošo tapo žinomu Indijoje, pritraukdamas pasekėjus iš viso pasaulio į savo meditacijos centrus, vadinamus ašramais. Ošo metodai apėmė meditacijos technikas, skirtas skatinti asmeninę transformaciją per emocijų išraišką ir išlaisvinimą. Šie metodai apėmė tiek tradicinę meditaciją, tiek netradicines formas, tokias kaip Dinaminė meditacija – tai kvėpavimo pratimų, katarsio, tylos ir šventimo seka. Jo filosofija atmetė tradicines religines institucijas ir skatino žmones džiaugtis gyvenimu su atvirumu ir džiaugsmu. Jis taip pat ragino gyventi nepriklausomai nuo socialinių ir religinių normų, o tai sukėlė ir susižavėjimą, ir kritiką.
Rajnišpuramo įkūrimas Oregone
1980-ųjų pradžioje, susidūrę su Indijos valdžios pasipriešinimu, dėl įsiskolinimų bei imigracijos nusikaltimų, Ošo ir jo pasekėjai pradėjo ieškoti naujos vietos, kur galėtų įkurti savarankišką bendruomenę ir praktikuoti jo mokymus. Dvasinio mokytojo dešinioji ranka Šila pasiūlė bendruomėnę perkelti į JAV.
1981 m. ramią Oregono valstiją sudrumstė keisti dalykai, netikėtai į ją ėmė plusti oranžiniais apdarais apsirengę žmonės. Tuomet Ošo judėjimas įsigijo 25 000 hektarų rančą Wasco apygardoje, Oregone, ir ją pavertė Rajnišpuramu – didžiule komūna, kuri turėjo būti ir dvasinė užuovėja, ir socialinis bendruomeninio gyvenimo eksperimentas. Bendruomenėje buvo pastatyti būstai, verslai, fermos, centrinė meditacijų salė, taip pat buvo įkurtas oro uostas, ugniagesių departamentas ir policijos pajėgos. Ir viskas tai padaryta Ošo sekėjų rankomis. Nebuvo paslaptis, kad Ošo, tarsi varna, mėgo blizgučius ir materialius dalykus. Nešiojo deimantais ir rubinais puoštą laikrodį ir svajojo turėtu 365 Rolls-Royce markės mašinas, tam, kad galėtų kiekvieną dieną važiuoti vis kitu automobiliu.
Toks greitas miesto kilimas sulaukė aplinkinių vietinių bendruomenių ir vyriausybės susidomėjimo. Ar šie žmonės turi teisę legaliai pastayti visa miestą? Dar didesnį susidomėjimą kėlė “Sinjasinų” gyvenimo būdas, santuokos buvo atviros, o lytiniai santykiai propaguojami, kas labai skyrėsi nuo vietinių gyventojų krikščioniškų įsitikinimų. Augant įtampai tarp gyventojų ir svetimšalių, Ošo artima patikėtinė Ma Anand Šila perėmė bendruomenės valdymą ir priėmė kontroversiškus sprendimus, kurie dar labiau paaštrino konfliktus su vietos valdžia ir visuomene.
Konfliktai, teisinės problemos ir skandalai
Rajnišpuramo socialinis eksperimentas susidūrė su rimtais iššūkiais. Vietiniai žmonės siekė juos iškeldinti iš valstijos. Ošo bendruomenė priešinosi tam ir artėjant vietinams rinkimams ėmesi drastiškų priemonių tam, kad papultų į valdžią. Įtampa pasiekė aukštumas, kai bendruomenės vadovai siekė paveikti vietinius rinkimus atveždami benamius iš visos JAV, kad užregistruotų juos kaip rinkėjus Wasco apygardoje, o 1984 m. komūna susidūrė su vienu garsiausių savo skandalų – bioterorizmo išpuoliu, naudojant salmonelės bakterijas. Rajnišpuramo nariai užkrėtė salotų barus netoliese esančiame miestelyje Dales, susargdindami daugiau kaip 750 žmonių. Tai buvo bandymas pakreipti vietinius rinkimus, susargdinant tuos, kurie, jų nuomone, jiems prieštarautų. Šis aktas, laikomas didžiausiu bioterorizmo išpuoliu JAV istorijoje, paskatino federalinį tyrimą, atkreipiantį dar didesnį dėmesį į komūnos veiklą.
1985 m. teisėsauga atliko kratą Rajnišpurame, aptikusi imigracijos sukčiavimo, neteisėtų pasiklausymų ir net tariamą žmogžudystės planą. Visi šie nusikaltimai priklausė Ošo sekretorei Ma Anand Šila, kuri įvykių įkarštyje paliko Rajnišpuramą, tačiau galiausiai buvo rasta ir suimta Vokietijoje bei nuteista 4,5 metų. Ošo taip pat buvo suimtas ir vėliau deportuotas iš Jungtinių Valstijų. Po jo išvykimo komūna iširo, o Rajnišpuramas buvo galiausiai parduotas.
Ošo judėjimo palikimas
Rajnišpuramo žlugimas pažymėjo prieštaringo Ošo judėjimo istorijos pabaigą. Po deportacijos Ošo grįžo į Indiją, kur mokė iki savo mirties 1990m. Jo mokymai išliko įtakingi, o jo knygos, įrašyti paskaitos ir meditacijos technikos vis dar plačiai prieinamos. Ošo filosofija pritraukė naujų pasekėjų visame pasaulyje, ypač tų, kurie ieško dvasinės praktikos, asmeninės laisvės ir meditacijos, tinkamos šiuolaikiniam gyvenimo būdui.
Rajnišpuramo eksperimentas, vis dėlto, paliko neišdildomą žymę šio judėjimo istorijoje. Kai kuriems tai parodė galimus dvasinių idealų ir politinių ambicijų derinimo pavojus. Kitiems tai buvo perspėjimo istorija apie riziką, susijusią su charizma grįstais judėjimais ir nekontroliuojama valdžia bendruomeninio gyvenimo aplinkoje.
Šiandien Ošo palikimas kelia nesutarimus – kai kurie jį laiko vizionieriumi, kiti – kulto lyderiu. Tačiau, Ošo tarptautinis meditacijos kurortas Pune, Indijoje, išlieka traukos centru, pritraukdamas lankytojus iš viso pasaulio, o jo mokymai ir toliau kelia susidomėjimą ir diskusijas.
