Šeštadienį Kaune, Nacionalinėje futbolo akademijoje, posėdžiavę Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Konferencijos nariai vienbalsiai patvirtino Lietuvos futbolo strategiją 2010 – 2020 metams ir sprendė kitus svarbius futbolo klausimus.
Kasmet rengiama Konferencija yra aukščiausias LFF valdymo organas. Jame LFF narių deleguoti 75 atstovai priima strateginius sprendimus dėl Lietuvos futbolo vystymo.
Konferencijai pirmininkaujantis LFF prezidentas Liutauras Varanavičius sakė, kad pastarieji metai visiems nebuvo lengvi.
„Gyvename ekonominio sunkmečio laikotarpiu ir tai jaučiame. Vien valstybės finansavimas sportui sumažėjo dviem trečdaliais, vis sunkiau pritraukti rėmėjus, partnerius. Tačiau nepaisant finansinių sunkumų, visos numatytos programos, investiciniai projektai įgyvendinami, turime planų ir ateičiai“, – kalbėjo L.Varanavičius.
Darbas vyks kryptingai
Apžvelgdamas metus, LFF prezidentas pabrėžė, jog ypatingas pasiekimas yra bendras futbolo bendruomenės darbas – parengta Lietuvos futbolo strategija 2010 – 2020 metams, kuriai vienbalsiai pritarė visi LFF Konferencijos nariai.
“Visiems kartu apsisprendus dėl pagrindinio tikslo, strateginių krypčių – lengviau dirbti ir federacijai. Šiais metais sudarėme aiškų veiksmų planą dvejiems metams, atitinkamai buvo formuojamas ir LFF biudžetas“, – teigė L.Varanavičius.
Lietuvos futbolo strategijoje numatyta, jog siekiant pagrindinio tikslo – kad iki 2020 metų futbolas taptų populiariausia ir profesionaliausiai organizuota sporto šaka, visuomenės pasirenkama kaip populiariausia aktyvaus laisvalaikio forma – būtina dirbti keturiomis kryptimis: masiškumo skatinimo, profesionalumo didinimo, futbolo kultūros ugdymo, infrastruktūros plėtros.
Pagrindinės investicijos – strateginių tikslų įgyvendinimui
Trečdalį futbolo federacijos pajamų dalį sudaro pajamos iš rėmėjų bei komercinės veiklos, ne menkesnė dalis gaunama iš UEFA bei FIFA dotacijų (25 proc.). Vos 5 proc. bendrame LFF biudžete – parama sportui iš Lietuvos valstybės biudžeto.
Tvirtinant LFF biudžetą 2010 – 2011 metams buvo pabrėžta, jog jis suformuotas atsižvelgiant į futbolo vystymo strategiją, joje numatytus tikslus ir uždavinius.
„Šiuo metu didžiausios investicijos nukreipėme į futbolo infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą. Per 2009-11 metus federacija investuos beveik 8 milijonus į dirbtinės dangos projektą – 10 šalies stadionų bus paklota moderni, Lietuvos sąlygoms pritaikyta, dangą. Jau birželį planuojamas pirmojo stadiono su nauja danga atidarymas Gargžduose“ , – sakė LFF Projektų direktorius Edvinas Eimontas –„Dar du milijonai litų skiriami mažų matmenų dirbtinės dangos prie mokyklų esančiose futbolo aikštelėse atnaujinimui, bei kitiems smulkesniems projektams“.
LFF prezidentas apgailestavo, kad Lietuva kol kas neturi nacionalinio stadiono, tačiau pabrėžė, jog tai visų pirma turėtų Vyriausybės problema.
„Jei įgyvendinsime visus numatytus investicinius projektus – kitais metais Lietuvoje bus bent 18 stadionų, kurie atitiks A lygos reikalavimus. Neturime nacionalinio stadiono, tačiau tai nėra federacijos darbas – bandome kalbėtis su savivaldybėmis, nacionaline valdžia, nes tarptautinėms varžyboms mums reikia bent vieno stadiono atitinkančio 3 UEFA kategoriją“, – sakė L. Varanavičius.
Nauji LFF nariai
Konferencijos nariai vienbalsiai pritarė dviejų naujų asociacijų – Masinio futbolo ir Futbolo techninio vystymo – priėmimui į LFF narius.
Pernai masinio futbolo renginiuose dalyvavo 54 tūkstančiai žmonių. Vien LFF futbolo projekte „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“ kasmet dalyvauja daugiau kaip 20 tūkstančių vaikų. Kadangi Lietuvos futbolo strategijoje 2010 – 2020 m. ypatingas vaidmuo numatytas masiškumo didinimui – šios srities tolimesnis vystymas patikėtas Masinio futbolo asociacijai.
„Mūsų darbą apsunkina dėl didžiulės emigracijos bangos mažėjantis vaikų skaičius. Apskritai, ne tik futbolą, sportuojančių vaikų skaičius yra nukritęs iki kritinės ribos. Tai visų pirma valstybinė problema, tačiau prieš dvejus metus mūsų inicijuota Lietuvos sporto strategija sunkiai skinasi kelią per valdininkų kabinetus. Esminių sprendimų tikimės dar birželį“, – sakė L. Varanavičius.
LFF savo darbuotojams, treneriams, teisėjams, medikams, kitam pagalbiniam personalui nuolatos organizuoja kursus ir seminarus, bendradarbiauja su mokslo įstaigomis, rengia metodinę medžiagą. Jei anksčiau šie mokymai buvo rengiami atskirų sričių organizatorių, tai nuo šių metų visus su futbolu, kaip sporto šaka, susijusius mokymus vykdys Futbolo techninio vystymo asociacija. Jai patikėta ir atsakomybė už įvairių licencijų treneriams, teisėjams, bei kitiems futbolo specialistams, suteikimą.
