Tikriausiai niekas taip nemoka prisitaikyti prie žmogaus emocijų ir padėti jas išreikšti kaip muzika. Ji lydi mus visur ir tampa nuotaikos, emocijos, buities, būties tęsiniais. Vieni žvelgia į ją paviršutiniškai, kitiems ji tampa gyvenimo būdu, tačiau, tikriausiai nėra tokio žmogaus, kuris neturėtų savo mėgstamos grupės ar bent jau dainos. Kokią didžiulę galią savyje turi melodija, jei savo skambesiu gali priminti pusę gyvenimo! Priversti juoktis ar verkti, ar tiesiog atsipalaiduoti. Gera žinoti, jog muzikos galią jauti ne vienas.
Kaunas – muzikos sostinė, jaunimo laisvalaikio praleidimo šokių aikštelėje oazė. Susidomėjimas klubine kultūra Lietuvoje labai išaugo. Vien Kaune pastaraisiais metais atsirado savą muzikos stilių ir nuotaiką siūlančių naujų vietų: „BarBar’a”, „Deja vu Party Bar”, „Black pearl Cocktail Lounge Bar”, „Pop star bar” ir kiti. Džiugu, jog organizatoriai pastebi padidėjusią paklausą, tačiau tikriausiai ne vienam iškyla klausimas, ar dėl to nesuprastės muzikos kokybė, ar organizuojami renginiai netaps pastoviu plagiatu, kuris gali gana greitai nusibosti. Svarstyti būtų galima daug, tačiau daug geriau sužinoti ne vienerius metus muzikos industrijoje „besisukančio“ žmogaus nuomonės. Apie muziką ir jai atsidavusio žmogaus asmenybę, kalbėjomės su itin viešintis nenorėjusiu, scenos ir užkulisių vilku. Žmogumi, kuriam muzika yra tarsi brolis dvynys – Dj Wxm.
– Kodėl nori likti nežinomas ir neprisistatai tikruoju vardu? Ką dabar veiki?
Lai tai būna tarsi žvilgsnis iš šalies, kaip nepriklausomo stebėtojo. Kam reikės, tegul apmąsto pasakytus pastebėjimus. Nieko nesmerkiu ir nieko nebandau reklamuoti, tiesiog visur einu, ir dabar dalinuosi tuo, ką matau. Šiuo metu užsiimu privačiu renginių organizavimu.
– Gal galėtum šiek tiek papasakoti apie klubinę kultūrą? Iš kur ji atėjo į Lietuvą?
Beveik dešimt metų pavėlavusi klubinė muzika atėjo iš užsienio. (šypsosi). Turėtų būti labai platus atsakymas, nes skirtingi stiliai atkeliavo iš skirtingų vietovių.
– Kaip tu pavadintum stilių, kuris „sukasi” „Exit’e” „BarBar’oje”, „Deja vu Party Bar’e”, „Black pearl Cocktail Lounge Bar’e”, „Pop star bar’e”? Kuris klubas šiuo metu yra stipriausias?
Tai yra visiškai skirtingi klubai. „Exit” atstovauja savo sritį ir nesiblaško šioje industrijoje nuo 2002 metų. House, progressive house, techno – jų varikliukas. Visi kiti yra naujokai rinkoje ir remiasi konkrečiomis muzikinio stiliaus mados tendencijomis. Lietuvos klubinis verslas skilo. Visi šiuo metu galvoja kaip išgyvent. Vienintelis klubas – „Exit”, išlaikė savo kryptį ir pastovumą, ir tai tikriausiai yra jų sėkmės paslaptis. Tai unikalus projektas, kurį galima įtraukti į Lietuvos klubinę istoriją. Jau devinti metai šis klubas nepalaužiamas, nors teko išgyventi ir itin kritinių laikotarpių.
– O kokios dabar mados tendencijos klubinėje kultūroje?
Šiuo metu tendencijos paprastos. Dominuoja kokteilių barai, bet tai po metų turėtų baigtis, nes kas trejus metus ateina naujos tendencijos, kurios išstumia iš rinkos „naujienas”. Radijas ir televizija diktuoja madą. Išlieka tik tie, kurie turi konkrečią viziją ir supranta, ką daro bei nesitiki didelio pelno.
– Nori pasakyti, jog „BarBar’a”, „Deja vu Party Bar”, „Black pearl Cocktail Lounge Bar”, „Pop star bar” ir visi kiti yra laikini? Mados banga?
Taip. Lietuvoje buvau daugelyje panašių vietų, kurios atsidarė ir praėjus „bangai” buvo uždarytos.
– Tokie savo srities profesionalai kaip tu, turėtų nuspėti kitas, ateinančias tendencijas net kelis metus į priekį. Kaip manai, kokius pokyčius į Lietuvos klubinę kultūrą muzikiniai vėjai atneš po 3-5 metų?
Labai sudėtinga nuspėti šiuo metu. Lietuviai – konservatyvūs žmonės. Prieš trejus metus sakiau, kad sugrįš 80-90’s muzika. Taip ir buvo. Dabar populiarumas jau šiek tiek blėsta. Daugelis prognozuoja, kad bus trance muzikos banga, bet aš galvoju, kad užplūs techno banga, kuri bus maišoma su progressive house.
– Turi nemenkos patirties už Dj pulto ir kompetencijos analizuoti šią veiklą. O nuo ko viskas prasidėjo? Kodėl būtent klubinė muzika? Kuo tave patraukė? Kada pradėjai miksuoti plokšteles?
Aš ketvirtoje klasėje piešdavau namą, pilną žmonių ir garsiakalbių su mirksinčiom lemputėm. Tėvai klausdavo, kas čia? Sakydavau: „Tokį namą aš turėsiu!“. Ten visi linksminsis vakarais. Tuo metu dar nežinojau, kad tai – naktinis klubas. (šypsosi).
Net nežinau nuo kurios datos skaičiuoti, na, aktyviai dalyvauju ir stebiu maždaug nuo 1999 metų. Tuomet dar buvau „bambliukas” ir vyresniems diskotekos programų vedėjams, jau kažko pasiekusiems, užduodavau daug klausimų. Kad galėčiau kuo daugiau laiko praleisti su jais, naktim nemiegodavau ir tampydavau kolonėles, stiprintuvus ir. t.t. Dėl to net nugarą ne kartą buvau pasitempęs. (juokiasi)
– Stebėjai jų įdirbį ir bandei eksperimentuoti pats?
Tam, kad tave gerbtų, turi įrodyti, kad esi to vertas. Turėjau ne vieną galimybę pasistengti ir įrodyti, jog esu tinkamas ne tik dėžėms nešioti. Visi diskotekos programų vedėjai jaunystėje yra tai darę, kad gautų bent tą pultą pamaigyti. Tai tarsi toks etapas, kurio neaplenksi. Kaip pirma klasė. Jei nori būti įvertintas, turi ne tik atskleisti save, bet ir judėti į priekį.
– O kaip išlaikyti savitą stilių ir išsiskirti iš kitų?
Niekaip (šypsosi). Pirmiausia tą muziką turi mylėti ir jausti. Nieko nebandyti aplenkti ar pamėgdžioti. Jei pats tos muzikos nesupranti, tai ir nebūsi nei išskirtinis, nei populiarus, nes muzika – tai energija, kuria galima pasidalint. Turi būti nuoširdus sau, muzikai ir publikai.
Daugeliui atrodo, kad, jei turėsi „geros“ muzikos, tai būsi geras diskotekos programų vedėjas. Deja, tai tik mitas. Veiklos pradžioje reikia turėti supratimą apie tai. Svarbiausia jausti publiką, būti jos dalimi, susilieti, o ne groti tą muziką, kuri patinka tik tau pačiam.
Seniau tokia veikla buvo keista ir įdomi visapusiškai. Dabar turi dar labiau pasistengti, norėdamas „išgimdyti” kažką naujo. „Muzikos” pilnas internetas. 90% tos muzikos – neįdomi ir yra sunkiai klausoma. Kai manęs klausia, kokia yra Dj karjeros paslaptis, atsakau – reikia atrasti tuos 10% muzikos, kurios įmanoma klausyti. (šypsosi)
– Kokie tavo ateities planai?
Kada nors parašysiu knygą ir įdėsiu į ją savo vaikystės piešinius. (juokiasi)
– Apie ką bus knyga?
Knyga vadinsis – „Visa tiesa apie Lietuvos šou biznį”.
– Intriguojantis pavadinimas!
Aš seniai turiu tokią idėją, bet kadangi idėjos vagiamos, tai apie knygos turinį nepasakosiu.(šypsosi)
– Ką patartumėt tiems žmonėms, kurie seka tavo kartos diskotekos programų vedėjų pėdomis?
Pirma, tik nesumanykite mūsų valstybėje imti paskolų šiam verslui. (juokiasi) Antra, jei norite neturėti normalaus gyvenimo – pirmyn. Trečia, jei neturite realios vizijos, kur norite patekti ir ką daryti, net nepradėkite! Na ir ketvirta, pats svarbiausias dalykas – kurdami niekada nesilygiuokite į esamas įžymybes ir nebandykite nukonkuruoti, nes nieko nesigaus. Pasieksite trumpalaikę sėkmę, tačiau netrukus grįšite į tašką, nuo kurio ir pradėjote. Jei norite tapti populiariu turėkite savitą skambesį ir muzikos supratimą o ne bandykite sukurti naują „Exit” ar „BarBar’ą”.
– Ką gi, Wxm, buvo įdomu sužinoti apie klubinės kultūros situaciją Lietuvoje ir ateities vizijas. Linkiu Tau neblėstančios kūrybinės ugnelės ir lauksime tavo knygos!
Ačiū už linkėjimus! Gal savaitgalį į klubą?(juokiasi)
Straipsnis parengtas VU KHF LFR8 grupės studentės Robertinos Klibavičiūtės – Ulinskienės
