Spaudžiant šaltukui, reikia ypatingai saugotis nušalimų. Nušalimų pasitaiko net tik esant stipriam šalčiui, bet ir darganotu, vėjuotu oru, ypač vaikštant be pirštinių ir avint ankštus batus, taip pat nušalimai gresia žmonėms, kurie ilgai būna lauke: gatvės prekeiviams, statybininkams, kiemsargiams, žvejams ant ledo, tiems kas sportuoja ar laisvalaikį leidžia gryname ore.
Dėl šalčio poveikio atsiranda odos ir gilesnių audinių nušalimas. Jis priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjuotumo, laiko. Paprastai nušąla galūnės ir atsikišusios kūno dalys veidas, nosis, ausys, plaštakos, pirštai, pėdos, kurios būna mažiausiai pridengtos. Veikiant šalčiui susiaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba.
Nušalimo požymiai: nušalusi oda pabąla, paskui pamėlynuoja. Nušalusią vietą skauda, tačiau ilgainiui skausmas išnyksta. Tuo džiaugtis nereikėtų, nes skausmas išnyksta audiniams apmirus. Tose vietose gali atsirasti žaizdos, į jas gali patekti infekcija. Nušalusias galūnes gali tekti amputuoti.
Daug greičiau nušąla sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, vartojantieji kai kuriuos vaistus, išsekusieji, pavargusieji, neblaivūs. Pastariesiems nuo alkoholio išsiplėtusios kraujagyslės trumpam suteikia šilumos pojūtį, tačiau ji į aplinką išsiskiria dar greičiau. Blogiausia yra tai, kad daugelis žmonių nežino, ką daryti nušalus, ir neretai dar labiau sau pakenkia.
Kauno visuomenės sveikatos centro Jonavos skyriaus vyr. specialistė Kristina Davidavičienė pataria:
• Nušalusios vietos negalima trinti vilnone pirštine arba sniegu. Šiurkšti vilna kiaurai pratrina ir infekuoja odą, o sniegas ne tik pratrina, infekuoja, bet ir dar labiau ją atšaldo.
• Nušalusios galūnės jokiais būdais nebandyti staigiai atšildyti. Tokios odos temperatūra yra minusinė, ir jos skirtumas net šiltame vandenyje gali išlikti apie 20 laipsnių. Dėl susilpnėjusios kraujotakos, atsigavusios ląstelės žūva – išsivysto nekrozė. Todėl svarbu nušalusią vietą šildyti lėtai, iš vidaus, stengiantis pamažu normalizuoti kraujotaką. Tik taip dažniausiai pavyksta išvengti nušalusių galūnių amputacijos.
• Esant lengvam nušalimui, pirmiausia žmogų reikia sušildyti (aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė nei 26 – 27oC), užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Jeigu žmogus turi sąmonę, jam reikia duoti šilto (bet ne karšto) gėrimo. Nuo pažeistų vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias vietas galima apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu. Kai nušalimas yra sunkus, nukentėjusįjį pirmiausia reikia perkelti į šiltą patalpą. Jei žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja, būtina jį paguldyti ant šono, o jei kvėpavimas nutrūkęs – tuojau pat atlikti dirbtinį kvėpavimą.
• Radus sušalusį žmogų, jį šildyti reikia palaipsniui. Jokiu būdu negalima jo nešti į šiltą patalpą, nes dėl to dažnai sutrinka širdies veikla – prasideda skilvelių virpėjimas, kuris baigiasi mirtimi. Šį virpėjimą gali sukelti net nestiprus judesys, todėl su sušalusiu žmogumi reikia elgtis itin atsargiai – geriausiai ji tik užkloti antklode ir laukti atvykstančių medikų.
Vadinamosios šalčio traumos labai klastingos, nes dažniausiai tuo pačiu metu atšąla visas organizmas, ir dėl to išsivysto komplikacijos, pažeidžiančios inkstus, plaučius. Pasak medikų, dažniausiai šalčio traumas patiria neblaivūs asmenys, kurie praranda jautrumą šalčiui.
Esant šaltam orui patariama avėti patogiais, tik ne per ankštais batais, vilkėti šiltais drabužiais. Jei tenka dirbti šaltyje, reikia sočiai maitintis ir būtinai daryti pertraukas – pabūti šiltoje patalpoje, pailsėti, išgerti karštos kavos ar arbatos. Negalima eiti į lauką pasitepus kremu, kurio sudėtyje yra vandens.
Kauno visuomenės sveikatos centro informacija
