71- ąjį sezoną Kauno valstybinis muzikinis teatras pradeda spalio 1 d. premjera – originalo (italų) kalba atliekama Gaetano Donizetti opera „Liučija di Lamermur“.
Teatro trupės repertuare ir Kauno scenoje ši opera skambės pirmą kartą, o ir kalbant apie Lietuvos muzikinę sceną, opera tik kartą buvo statyta Vilniuje.
Naujas pavardes išvysime ir statytojų komandoje, pirmą spektaklio pastatymą Kaune globoja žinoma režisierė Dalia Ibelhauptaitė, ji – spektaklio meno vadovė.
Pirmą kartą kaip operos režisierius prisistato ir Gediminas Šeduikis, jis puikiai pažįstamas scenos profesionalams, bendradarbiavo su pasaulinio garso operų režisieriais, kūrusiais Lietuvoje (David Alden (Salome), Eimuntu Nekrošiumi (Die Walkure), Robert Wilson (Šv. Jono pasijos), Jonu Jurašu (Orfeo ed Euridice), Mariusz Trelinski (Boris Godunov), Silviu Purcarete (The love and other demons – Glyndebourne opera festival – režisierius statytojas), Arnaud Bernard (Carmen), Dalia Ibelhauptaitė (Zauber Flote, Sweeney Todd, Eugenij Onegin, Katya Kabanova), tačiau mažiau žinomas plačiajai publikai.
Operos dirigentas ir muzikinis vadovas Julius Geniušas. Modernų, neįprastą Kauno scenai scenovaizdį sukūrė rumunų dailininkas Andru Dimitrescu, jį papildys Lietuvos mados guru, nuostabaus kostiumų bei grimo dailininko Juozo Statkevičiaus kostiumai.
O svarbiausia, kad spektaklyje pamatysite visą Lietuvos operos scenos žvaigždyną: Liučijos partiją dainuos Raminta Vaicekauskaitė, Gitana Pečkytė, kitas – Edmundas Seilius, Vaidas Vyšniauskas, Mindaugas Zimkus, Vytautas Juozapaitis, Laimonas Pautienius, Raimondas Baranauskas, Liudas Mikalauskas, Tomas Ladiga, Tadas Girininkas, Kęstutis Alčauskis ir kiti solistai.
Premjerinio spektaklio „Liučija di Lamermur“ režisierius Gediminas Šeduikis prisipažino, kad statydamas operą negalvojo, ar ji bus „moderni“ ar „klasikinė“. „Pirmiausiai mąsčiau apie dramą, personažų kolizijas, klausiausi muzikos, kuri ir padiktavo natūralią spektaklio formą – sakė režisierius, pridurdamas, kad „Liučijos di Lamermur“ estetika dvilypė – joje darniai skamba ir modernas, ir klasika.
Paklaustas, kodėl opera vis dėl to statoma originalo kalba, režisierius prisipažino esantis originalo kalbos šalininkas operose. „Kiekvienoje kalboje egzistuoja daugybė įvairių niuansų, kurių neįmanoma tiksliai išversti. Be to, kalba turi savo unikalų „skambėjimą“, dermę. O kompozitorius, rašydamas operą, sujungia muzikos ir kalbos audinį – ir tai yra unikalu, todėl vargu ar Ūdrio arija skambėtų taip pat suomiškai…“ – įsitikinęs režisierius, neslėpdamas, kad šioje operoje, kaip ir geriausioje pasaulio literatūroje svarbiausios amžinosios vertybės.
Kauno valstybinio muzikinio teatro informacija
