Praėjusį sezoną 57-erių krepšinio specialistas V. Masalskis skirstė nurodymus Kauno „KTU–Erelitos“ krepšininkams, o šiandien laikinai eina „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio pareigas.
„Jaučiuosi tarsi įmestas į skęstantį laivą“, – pripažino Masalskis, Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) per 28 mačus pasiekęs 9 pergales.
Pastarąjį sezoną jo treniruojama ekipa nė nepasiekė antrojo NKL etapo, kadangi po reguliariojo sezono varžybų tarp penkiolikos komandų liko tik dvylikta.
Antradienį, spalio 25 d., Masalskis debiutuos Eurolygoje ir bandys padėti „Žalgiriui“ iškovoti pirmą pergalę prieš Malagos „Unicaja“ ekipą.
Treneris viliasi, kad tai bus pirmas ir paskutinis jo mačas elitiniame Senojo žemyno turnyre. Masalskio teigimu, naują strategą „Žalgiris“ veikiausiai turės jau kitą savaitę.
Vyriausiojo trenerio postą vis dar gali užimti pirmą pasiūlymą atmetęs Kęstutis Kemzūra.
– Treneri, kokį įspūdį palieka „Unicaja“ komanda? – žurnalistai paklausė Masalskio.
– Jie žaidė geras rungtynes, kadangi savo čempionate nepatyrė pralaimėjimų. Kaip žinote pagal Europos čempionatą, ispanai žaidžia greitą krepšinį, turi kelis lyderius. Yra tam tikrų problemų, kurias žaidžiant su jais reikės išspręsti. Ta nežinomybė vadinama trenerio laukimu. Tai taip pat šiek tiek atsiliepia neigiamai mūsų komandai. Tikiuosi, kitą savaitę išsispręs visos problemos ir stosime į normalias vėžes.
– Kokios pagrindinės „Žalgirio“ problemos?
– Kai kurie krepšininkai žais traumuoti. Didžiausia problema yra su DeJuanu Collinsu, kuriam sumuštas blauzdos raumuo. Toks sužeidimas greitai negyja. Milovanui Rakovičiui yra sumuštas keturgalvis raumuo, o tai irgi skausminga vieta. Žaisdamas su „Baltais“ peties traumą patyrė Tadas Klimavičius. Kiti yra sveiki ir galės žaisti.
– Praėjusį sezoną treniravote NKL komandą. Ar nėra sunku dirbti su gerokai aukštesnio lygio klubu?
– Po Kinijoje vykusioje universiadoje atliktų darbų buvau pasiruošęs dirbti, tad viskas ėjosi gana paprastai, gerai. Darbus pasiruošdavau ir susiplanuodavau. Dabar mano pareigos yra sudvejintos, todėl turiu iš karto atlikti kelis darbus. Dėl to praktiškai miegu po keturias valandas. Nėra lengva, kadangi vyko mažai treniruočių – vos dvi.
Taip staigiai atėjus neįmanoma kažką padaryti ir pakeisti. Reikia, kad ir komanda pajustų trenerį, reikia, jog ir aš juos pajusčiau. Anksčiau su žaidėjais ryšį palaikydavau, viskas buvo gerai, bet dirbti treneriu yra visai kas kita.
– Ar norėtumėte treniruoti „Žalgirį“ iki sezono pabaigos?
– Prieš sezoną tokių dalykų neplanavome. Dabar mano užduotis – padėti, ieškoti ir surasti trenerį. Apie tai net negalvoju. 100 proc. galvoju apie tai, kaip surasti kitą trenerį.
– Ką galite pasakyti apie kandidatus?
– Girdėjote, kad su vienu jau buvo kalbėtasi. Kaip sakė savininkas Vladimiras Romanovas, tame pokalbyje dalyvavau ir aš. Neradome sąlyčio taškų. Sakykime, kad abi pusės turi pagalvoti. Kitų kandidatų pavardžių oficialiai atskleisti negaliu. Kol su jais vyksta derybos, informacija yra konfidenciali.
– Dėl kokių priežasčių nepavyko susitarti su Kemzūra?
– Sakyčiau, kad priežastys nebuvo priežastimis. Paprasčiausiai manau, kad Kemzūra dar turi laiko pagalvoti. Nėra taip, kad galutinai pasakyta „ne“. Jeigu Kęstas apsispręs, kad nori dirbti su mūsų išdėstytomis sąlygomis, mes tikrai jį norime matyti.
– Kokie prioritetai skiriami būsimam strategui?
– Jeigu reikėtų rinktis man – sporto direktoriui, pasirinkčiau lietuvį. Bet patys suprantate, kad aukšto kalibro lietuvių trenerių dabar laisvų nėra. Visi aukšto lygio užsienyje dirbantys treneriai, manau, yra garbingi bei gerai išmanantys savo darbą. Jie nepuls į „Žalgirį“ ir nemes savo pradėtų darbų kitose komandose.
Jie nesielgs negarbingai. Todėl veikiausiai teks rinktis užsienietį trenerį. Kaip minėjau, stengsimės padaryti, kad ateityje trenerio asistentai būtų lietuviai. Paminėsiu jums Ramūno Butauto pavardę, kuris pirmais metais Latvijoje dirbo pakankamai protingai. Pirmą sezoną latviai jam leido atsivežti kelis asistentus.
Po to, kai sugriuvo Rygos ASK, išėjo ir jis, ir visi pagalbininkai lietuviai. Kai jis dabar pradėjo treniruoti Rygos VEF, jam buvo pasakyta, kad visos asmeninės sąlygos bus išpildytos, tačiau klubo vadovai pateikė ir vieną savo sąlygą – nė vieno trenerio iš Lietuvos. Jie nori, kad latvių treneriai iš kažko mokytųsi, keltų kvalifikaciją ir išėjus Butautui galėtų perimti jo postą. Tai geras požiūris, kurio reikėtų laikytis ir mums.
