Kredito unijos kooperatinės bankininkystės plėtrai dar aktyviau pradės bendradarbiauti su Lietuvos mokslininkais. Tai nutarta parengtoje rezoliucijoje, kuri priimta rugsėjo 19 dieną mokslinėje konferencijoje „Kooperatinės bankininkystės plėtros tendencijos ir perspektyvos“. Renginį inicijavo Asociacija Lietuvos kredito unijos drauge su Lietuvos centrine kredito unija ir Lietuvos mokslų akademija.
„Šiai dienai apsijungusių ir vieningi veikiančių kredito unijų yra 63. Lygšiol kooperatinė bankininkystė daugiau ėjo sau, o mokslas – sau. Būtina atkreipti dėmesį, kad drauge veikiančios kredito unijos, negali būti visiškai tapatinamos su komerciniais bankais ar panašiai save vadinamomis finansinėmis institucijomis.
Kaip kooperatyvai, drauge veikiančios kredito unijos yra socialinės ekonomikos dalis, kaip finansinės institucijos – finansų sistemos dalis, todėl jų veikla reikalauja išskirtinio mokslininkų dėmesio, bendradarbiavimo, o tuo pačiu nuodugnių mokslinių tyrimų, diskusijų, specifinių įžvalgų“, – teigė Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.
Šiai nuomonei antrino Asociacijos Lietuvos kredito unijos valdybos pirmininkas Ramūnas Stonkus. Pasak jo, didesnis kredito unijų bendradarbiavimas su mokslu bei švietimu, padės ne tik atskirti šių organizacijų išskirtinumą, bet ir paskatins tvaresnę jų plėtrą. Todėl Asociacijos valdybos pirmininkas akcentavo, jog negalima kredito unijų eliminuoti apkarstant skirtingų institucijų reglamentavimu bei papildomais reikalavimais, kurie užkirstų visus įmanomus kelius kredito unijų kokybiškam tolimesniam vystymuisi.
„Savo vystymosi kelyje kredito unijos susiduria su eile iššūkių – didėjančia konkurencija, griežtėjančiais priežiūros ir reguliavimo reikalavimais. Tačiau, nepaisant to, išlaikydamos kooperatines vertybes, didžiąją dalį pelno skirdamos vietos ekonomikoms ir nuosavo kapitalo rezervų formavimui, pasaulinės finansų krizės metu kredito unijos įrodė, kad yra stabilios ir patikimos finansinės institucijos, pasirengę padėti tiems, kuriems šios pagalbos labiausiai reikia“, – teigia Asociacijos Lietuvos kredito unijos valdybos pirmininkas R. Stonkus.
Pasak mokslininkės Dalios Kaupelytės, daugelyje Europos Sąjungos šalių, kaip Vokietija, Suomija, Nyderlandai, Prancūzija, Italija, Austrija, kredito unijų patirtis skaičiuojama daugiau kaip 150 metų. Tose šalyse kredito unijų sistemos turėjo visas palankias sąlygas, išaugo ir tapo kooperatiniais bankais, užimančiais ženklią rinkos dalį – nuo 19 proc. Vokietijoje iki 32 proc. Suomijoje bei 40 proc Nyderlanduose.
D. Kaupelytės teigimu, kredito unijų veiklos nauda visuomenei ypač gerai atsispindi Italijoje, čia Trentino provincijoje daugiau kaip 50 proc. gyventojų yra kredito kooperatyvų klientai, o šiame regione smulkusis verslas sukuria daugiau kaip 98 proc. visų paslaugų ir produktų
„Kaip ir kitose Europos valstybėse taip ir Lietuvoje kredito unijos padeda visoms gyventojų grupėms, kurios turi tiek ribotas, tiek neribotas galimybes pasinaudoti finansinėmis paslaugomis – smulkiems ir vidutiniams verslininkams, žemdirbiams, jaunimui. Būdamos arti klientų, žinodamos jų poreikius, kredito unijos gali lengviau įvertinti klientų finansines galimybes grąžinti paskolas ar vystyti verslus“ , – akcentavo ekspertė.
Mokslinėje konferencijoje pranešimus taip pat skaitė ir savo analitinėmis įžvalgomis dalijosi finansų analitikas Stasys Jakeliūnas, finansų analitikas ir Kauno technologijos universiteto dok. Aurelijus Cvilikas, Klaipėdos universiteto prof. habil. dr. Julius Ramanauskas, Vilniaus universiteto dr. Vytautas Kėdaitis, ekspertas Liutauras Varanavičius.
Diskusijoje taip pat aktyviai dalyvavo atstovai iš Lietuvos banko, Finansų, Žemės ūkio ministerijų, Seimo ir Lietuvos kredito unijų. Diskusiją moderavo Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. habil. dr. Antanas Buračas.
