Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP)pirmąjį pusmetį padidėjus 3 proc., audito ir verslo konsultacijų bendrovė “Ernst & Young” kartu su “Oxford Economics” analitikais pagerinimo šių metų šalies ekonomikos augimo prognozę nuo 2 proc. iki 2,4 procento.
Tačiau 2013 metų Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvos vertinamos skeptiškiau – BVPaugimo prognozė sumažinta nuo 5 proc. iki 3,4 proc., skelbiama ketvirtinėje “Ernst & Young” ir “Oxford Economics” atliktoje ES šalių apžvalgoje.
Anot “Ernst & Young” ir “Oxford Economics” analitikų, šių metų antrąjį pusmetį Lietuvos BVP prieaugį iš esmės lems pamažu stiprėjanti vidaus paklausa, kai ateinančiais metais jai į talką turėtų ateiti vėl iš lėto atsigaunantis eksportas ir aktyvėjančios investicijos, tačiau mažesne dalimi nei buvo prognozuota anksčiau.
“Lietuvos verslas galėtų suteikti rimtesnį postūmį šalies ekonomikos ilgalaikiam augimui, tačiau jis turėtų keisti tradicinį požiūrį į verslo augimo skatinimo priemones ir didesnį dėmesį skirti ne kiekybei, o kokybei”, – pranešime spaudai sakė “Ernst & Young” vadovaujantis partneris Baltijos šalyse Jonas Akelis.
Prognozėje nurodoma, kad Lietuvos užsibrėžtas fiskalinio deficito sumažinimas iki 3 proc. šiemet atrodo sunkiai įgyvendinamas dėl lėtesnio nei pernai ekonomikos augimo. Prognozuojama, kad metų pabaigoje jis sieks 4 proc., tačiau deficitas tirpsta greitai ir nuosekliai. Nepaisant to, tikimybė įsivesti eurą 2014 metais mažėja dėl vis sunkiau pažabojamos infliacijos didėjant sezoninėms energijos ir kai kurioms kitoms sąnaudoms.
Prognozuojama, kad bendras šių metų infliacijos lygis turėtų siekti apie 3 proc., o kitąmet turėtų sumažėti iki 2,5 procento.
Nors pagal pelningumo normas Lietuvos verslas prilygsta užsienio konkurentams, o kartais net ir juos lenkia, tačiau, anot analitikų, toks rezultatas pasiekiamas pakankamai drastiškai mažinant veiklos sąnaudas.
“Darbo užmokestis Lietuvos įmonėse 3-4 kartus mažesnis, bet atsilieka ir darbo produktyvumas – jis mažesnis 2,4 karto. Lietuvos įmonėse 1,8 karto didesnė darbuotojų kaita ir net keturiskart mažesnė pardavimo apimtis, tenkanti vienam darbuotojui, palyginti su Vakarų Europos įmonėmis”, – tvirtino J.Akelis.
Lietuvos bendrovės gerokai atsilieka nuo užsienio konkurentų pagal sukuriamą pridėtinę vertę – kai kuriose pramonės šakose skirtumas siekia net kartus. Todėl, pasak J.Akelio, paprasčiausias veiklos sąnaudų mažinimas nebepadės pasivyti pirmaujančių Vakarų Europos įmonių – vienas svarbiausių sprendimų verslui turėtų būti sukuriamos pridėtinės vertės, tai yra kokybės, didinimas ir rinkodaros stiprinimas.
