Naujasis popiežius Pranciškus yra 1,2 mlrd. tikinčiųjų turinčios Katalikų Bažnyčios vadovas, tačiau jis taip pat turi absoliutaus suvereno galias Vatikane, pačioje mažiausioje valstybėje.
Unikalus Vatikano statusas buvo oficialiai pripažintas 1929 metais, pasirašius Laterano sutartį tarp tuomečio popiežiaus Pijaus XI ir fašistinės Italijos diktatoriaus Benito Mussolini (Benito Musolinio).
Pontifikas viešpatauja 44 hektarų teritorijoje, kurią visą supa Romos miestas. Vatikanas garsėja savo rūmais ir bažnyčiomis, tačiau ten taip pat veikia degalinė, prekybos centras ir atskiras paštas.
Daugiau nei trečdalį Vatikano teritorijos užima kruopščiai prižiūrimi sodai.
Vatikanas triskart mažesnis už antrąją mažiausią valstybę – Monako Kunigaikštystę, esančią Viduržemio jūros šiaurinėje pakrantėje.
Iki 1859 metų popiežiai valdė karalystę, apėmusią 1,8 mln. hektarų teritoriją centrinėje Italijoje, turėjusią daugiau nei 3 mln. gyventojų.
Dabar Vatikanas turi apie 600 nuolatinių gyventojų, tarp jų kardinolų, žandarų, Šveicarų gvardijos narių ir popiežiaus namų darbuotojų.
Jo teisingumo sistema, sudaryta iš trijų civilinių tribunolų, yra pagrįsta XIX šimtmečio Italijos įstatymais; mirties bausmės Vatikane atsisakyta tik 1960 metais.
Vatikanas buvo įkurtas siekiant užtikrinti Katalikų Bažnyčios laisvę ir dvasinę nepriklausomybę po Italijos suvienijimo.
Romos Kurija, centrinė Katalikų Bažnyčios vyriausybė, yra sudaryta iš Valstybės sekretoriato, devynių kongregacijų ir 12 popiežiškųjų tarybų.
Vatikanas leidžia savo oficialųjį laikraštį “L’Osservatore Romano”, turi savo radiją, televiziją, muziejų, vaistinę, ir privačią armiją – Šveicarų gvardiją. Šis korpusas, dabar turintis 110 narių , buvo įkurtas XV amžiuje.
Vatikano pasauliečių darbuotojų atlyginimai, mokami eurais, nėra dideli, tačiau jie neapmokestinami.
Vatikanas neleidžia kurti profsąjungų, bet jo darbuotojams užtikrinama nemokama sveikatos apsauga, kurios paslaugos teikiamos apskritą parą.
Vatikano bankas – Religinių reikalų institutas – jau ne kartą buvo įsivėlęs į didelius finansų skandalus. Be kita ko, jo bankomatuose naudojama lotynų kalba, kuri yra Vatikano oficialioji kanceliarinė kalba.
Vatikano bankas tvarko Katalikų Bažnyčios religinių ordinų ir dvasininkų sąskaitas.
Jo vadovybė atskirta nuo Šventojo Sosto, tačiau šios institucijos priežiūrą vykdo kardinolų komitetas. Ši sistema dabar yra pertvarkoma, nes Vatikanas mėgina laikytis tarptautinių kovos su pinigų plovimu taisyklių.
Vatikano Miesto Valstybėje dirba apie 4 700 dvasininkų ir pasauliečių; jiems mokami atlyginimai ir lėšos renovacijos projektams sudaro didelę dalį Šventojo Sosto išlaidų.
Vatikanas taip pat yra vienas didžiausių nekilnojamojo turto savininkų Romoje ir gauna dideles pajamas iš patalpų nuomos, taip pat reguliarius mokėjimus iš nacionalinių Bažnyčių.
Popiežius taip pat gauna mokėjimų iš tikinčiųjų visame pasaulyje, dar žinomų kaip Šv.Petro išmalda – dažnai čekių arba vertingų daiktų pavidalu.
Kaip rodo naujausi prieinami duomenys, 2011 metais Vatikano biudžetas turėjo 14,9 mln. eurų (51,4 mln. litų) deficitą. Šventojo Sosto ekonomikos balansas deficitiniu tapo dėl pasaulinės finansų krizės padarinių, tačiau dar 2010 metais jo išlaidos neviršijo pajamų.
