Iki šių metų pabaigos į rinką bus įlieta apie 1,8 mlrd. litų (iš jų verslui teks apie 900 mln. litų) europinės paramos likučių, bet kaip sėkmingai šias lėšas pavyks panaudoti, priklausys ir nuo galimybės gauti finansavimą iš kredito įstaigų.
Ekspertų teigimu, bankrutavus dviem bankams – “Snoro” ir Ūkio, o Lietuvos bankui ribojant rizikingų kreditų unijų veiklą, galimybės skolintis projektams mažėja, penktadienį rašo “Verslo žinios”.
“Praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, birželio-gruodžio mėnesiais, projektams buvo paskirstyta per 2,2 mlrd. litų ES fondų lėšų, t. y. daugiau nei likusi 2013 metams paskirstyti ES fondų lėšų suma, todėl manome, kad rizika nepaskirs tyti lėšų yra minimali”, – nurodo Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamentas.
Savo ruožtu Lietuvos verslo paramos agentūros direktorė Diana Vilytė įspėja, jog ypač svarbu, kad projektai būtų geri ir kokybiški, kad būtų tikros inovacijos, ne imitacija. Pavyzdžiui, anot jos, kol kas stinga tikro mokslo ir verslo bendradarbiavimo.
Šių mtų gegužės 22-osios duomenimis Lietuva jau yra panaudojusi 14,7 mlrd. litų (63 proc.) 2007-2013 metais Lietuvai skirtų ES fondų lėšų. Ir iki finansinio laikotarpio pabaigos 2015-ųjų gruodžio liko išmokėti beveik 8,7 mlrd. litų, arba 37 proc. visų lėšų.
