Po islamistinio išpuolio prieš žodžio laisvę Paryžiuje mūsų viešąją erdvę užplūdo „argi aš nesakiau“ banga. „Tai argi aš nesakiau, kad per daug provokuojančiai rengiesi ir per daug tolerantiškai šneki“ – kreipiasi kai kurie į Prancūziją – „tai dabar ir išprievartavo“.
Arba „pati prisiprašė“. Nors jei remsimės ne Šarija, ko niekas nenorim, o civilizuotais įstatymais, tai kaltas tik prievartautojas. Tada kodėl komentatoriai, kaltindami islamo fundamentalistus, jų barbarizmą, daugelio jų šalių atsilikimą, žodžiu, įvardindami teisingas priežastis, staiga padaro loginį šuolį ir į kaltės puodą supila ir Vakarus? „Tai va, įsileido jų tiek daug ir po to dar toleravo, pradėkim nuo to“.
Arba tas pats loginis tramplynas, tik iš kitos pusės. VDU profesorius Egdūnas Račius vakar per interviu pasakė, kad užpultasis laikraštis buvo „skandalistai“, įžeidinėjo religiją, tai, galima suprasti, irgi prisiprašė. Čia irgi neįtikėtina nesąmonė: jei sekuliarią žodžio laisvę deklaruojančioje valstybėje mes galim kritikuoti ar pašiepti krikščionybę, tai galim ir islamą, ir taškas. Žodžiu, sklando kelios versijos dėl ko prisiprašė, bet esą prisiprašė.
Kažkas kaltina „tolerantišką“ valstybę, kitas kaltina „netolerantišką“ laikraštį. Abejose pusėse gaunasi porąkart perkirptas ir lipnia juosta perklijuotas loginis limfmazgis, negana to dar mėtomas atsitiktinėmis kryptimis.
Nepritempta versija – kaltinti prievartautoją, ir tik jį. Islamo fundamentalistus. Kitaip dalis atsakomybės paskirstoma ant Vakarų pečių, o čia jau kažkokia nevalinga malonė religiniam terorizmui. Ir dar: taip, dabar nelaikas tuštiems burtažodžiams iš serijos „oi, negalima iškart generalizuoti, čia stereotipai, ne visi musulmonai tokie“. Šitie robotiški išsireiškimai nieko nepasako, jie niekam nepadeda. Net ir didžiausiam redneckui aišku, kad visi tokie negali būti, tai statistinė neįmanomybė. Esmė kitur: niekas, kad ir ką norėtų kaltinti, neturi jokių sprendimų.
Gerai, kalti islamo fundamentalistai, teroristai. Kur jie? Tarkim visur, nuo Artimųjų Rytų iki bet kurio Vakarų didmiesčio. Būtų gerai juos visus išgaudyti savo kruvinų planų stadijoje ir susodinti iki gyvos galvos. Būtų, bet kartais nepavyksta, ir kiekvienas toks kartas mums visiems dvigubai skaudesnis už praėjusį.
Tada, tarkim, sekantis žingsnis, galimai patrauklus aršiausiems „politkorektiškumo“ medžiotojams: uždaryti sienas visiems musulmonams, o visus jau turinčius pilietybes masiškai deportuoti, pasitelkiant didesnį laivyną negu reikėjo per Sąjungininkų išsilaipinimą Normandijoje. Ir dar prieš sulaipinant atlikti visiems „Prisukamo apelsino“ stiliaus smegenų užkodavimą, kad net ir netyčia užsinorėję negalėtų nieko susprogdinti. No margin for error, taip sakant.
Žodžiu, galim deportuoti visus tuos milijonus musulmonų šeimų iš ES ir nieko iš jų daugiau niekada nebeįleisti. Jeigu jums tai atrodo realiame pasaulyje įgyvendinama ir reikalinga, tada laukime Marinos Le Pen Prancūzijos prezidento kėdėje. Nors net ir ji gyvena realiame pasaulyje, kur veikia fizikos dėsniai, tai tapusi prezidente deportuos geriausiu atveju trečdalį, o tarp tų likusių vėl atsiras trys teroristai, nes Merfio dėsnis ar dar kas, ir tikėkimės juos tą sykį pavyks sustabdyti. Bet pats faktas, kad jų atsiras, dėl to bus kalta jau Le Pen politika? Loginis limfmazgis. Kaltas išskirtinai tik prievartautojas.
Galima sutarti tik dėl vieno: visokie fundamentalizmai ir islamo terorizmas artimiausiu metu neišnyks, to nepasiekė net aktyvus, tikslinis Vakarų karas su teroru, besitęsiantis praktiškai nuo 2001 m. rugsėjo 11-osios. Tai tuo labiau nepadės ir Marine Le Pen. Aišku tik tiek: mums pasisekė gimti sekuliarioje valstybėje, tai jei norėsime šaipytis iš islamo, ir šaipysimės. O grėsmių tokios pamatinėms laisvėms nesuvaldys ir griežčiausia imigracijos politika.
