Ledynai tirpsta 100 kartų greičiau nei buvo spėjama

Paskelbė: Data: 2019-07-30 07:55

Spausdinti | Komentarai

Užlietos salos, apsemti didieji pajūrių miestai ir evakuojami žmonės skamba kaip scenarijus iš katastrofų filmo, o ne realybė, kuri gali būti daug arčiau nei manėme. Neseniai įvykdyti ir žurnalo Science” paskelbti tiesioginio matavimo tyrimai parodė, kad ledynai tirpsta 100 kartų greičiau nei buvo manoma, o tai sparčiai keičia vandens lygį ir sukelia pavojų žmonėms.

Nuo Antarktikos ar Aliaskos, iki Islandijos ar Grenlandijos – ledynų galima rasti visur, o tai, kad jie sparčiai tirpsta ir kelia vandenynų lygį nėra jokia naujiena. Tačiau ilgą laiką mokslininkai sunkiai nustatinėjo kur būtent prasideda ledynų tirpimas ir kaip greitai jis vystosi. Grupė mokslininkų, tyrinėjusių ledynus Aliaskoje pagaliau šią mįslę įmynė ir paskelbė, kad ledynai tirpsta nuo 10 iki 100 kartų sparčiau, nei buvo manoma. Oregono universiteto mokslininkai atrado, kad sparčiausias ledyno tirpsmas vyksta ne aukščiausiame taške, o jau po vandeniu, kur ledynų vanduo susimaišęs su sūriu jūros, sparčiai skatina ledynus atsiskirti vieniems nuo kitų ir ištirpti. Žinoma, šiai situacijai nepadeda ir šylantis klimatas, kuris dar labiau skatina ledynų tirpsmus, vandens lygio kilimą. Ateityje tai gali kainuoti didelių miestų kaip Sidnėjus, Stambulas, Venecija užliejimą.

Ilgą laiką ledynų tirpsmas buvo matuojamas matematiniais ir teoriniais metodais ir gali būti, kad ankščiau surinkti duomenys yra klaidingi. Norint nuspėti galimus pavojus ateityje – itin svarbu tikslumas ir kruopštumas. Šiems spėjimams naudojamos kompiuterinės simuliacijos, kuriuose iliustruojama ledynų ir vandenynų padėtis. Tačiau, šioms iliustracijoms gauti – reikia nemažai pastangų ir drąsos. Bet koks žmogaus priartėjimas prie ledynų gali būti pavojingas ne tik dėl šalčio, bet ir dėl galimos staigios griūties. 2016-ų ir 2017-ų metų tyrimai pradėjo taikyti naujoves – ledynų forma buvo kasdien stebima ir matuojama, o tai padėjo fiksuoti tirpstančias ledo luito dalis ir bendrą padėtį aplink ledynus. Susiejus šią informaciją su vietos koordinatėmis, buvo galima apskaičiuoti tirpsmo greitį.

Surinkti duomenys parodė, kad didžiausias tirpsmas vyksta tarp gegužės ir rūgpjūčio mėnesių. Pavasarį didžiausias tirpsmas pastebimas ledkalnio viršuje, o vasarą – viduryje, ar net visiškai po vandeniu. Kaitra skatina ir ledkalnių atsiskyrimą, o jie tirpdami sparčiai kelia vandens lygį – tai sunkiai įveikiamas veiksmų ratas. Mokslininkai ištyrė, kad ne tik ištirpęs vanduo skandina ledo luitus, įvairūs mechanizmai gali vykti ir pačio ledkalnio viduje, tačiau kol kas, tai nėra ištirta ir įrodyta, bet tikimąsi, bus padaryta ateityje, siekiant užtikrinti kuo tikslesnius matavimus ir duomenis tyrinėjimams.Viena iš šio tyrimo autorių,okeonografė R.Jackson teigė, kad ankstesnės matavimo teorijos nėra teisingos ir turėtume būti skeptiški joms”. Neturint tikslesnių duomenų, sunku nuspėti, kaip pasikeisti gali mūsų planeta per 10 ar 20 metų. Pokyčiams nemenką įtaką daro ir pats žmogus: išmetamos atliekos, švaistūniškas gyvenimo būdas. Nors jaunoji karta jau stengiasi gyventi kitokį gyvenimo būdą, pėdsakai paliekami gamtoje neabejotinai turės savo kainą ateityje.

Žalą aplinkai neišvengiamai pastebime ir šiandien. Dėl spartaus vandens lygio kilimo Atlanto vandenyne, Kanados pakrantės, ypatingai Britų Kolumbijos dalis, gali sulaukti dažnų potvynių, tropinių audrų, susidurti su pakrančių erozija. Tokie reiškiniai laikui bėgant tik stiprės ir tikėtina, kad mažų miestelių ir bendruomenių gyventojams teks išsikraustyti. Vanduo pasiglemžia vis daugiau pakrančių ir Kalifornijoje. Saulėtojoje valstijoje, kur paplūdimiai atrodo neatskiriama kasdienio gyvenimo dalis, jūros lygis kyla taip sparčiai, kad tikėtina jog pakrantės regionus gali užsemti ne po 70 metų, kaip buvo teigta ankščiau, o jau po 10. O ledynai ir toliau sparčiai tirpsta, vienas paskutiniųjų išnykusių – Okjokull ledynas Islandijoje, kurio vietoje dabar įrengtas memorialas. Atminimo lentelėje teigiama, kad Okjokull, pirmasis Islandijos ledynas, kuris dėl spartaus tirpsmo prarado ledyno statusą, o per ateinančius 200 metų taip atsitiks ir visiems likusiems. Memoriale kreipiamasi ir į ateities kartas: „mes žinome, kas vyksta ir ką reikia daryti, tačiau tik jūs sužinosite ar mums pavyko.”

Taip pat skaitykite: Šiukšlės verčiančios pasaulį globaliu savartynu

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
traffix.lt