Šįryt paspaudžiau like ant i-D post’o apie tai, kad Instagram nesuskaičiuojamą kartą uždarė kažkieno paskyrą dėl to, kad nuotraukoje buvo šiek tiek kraujo. Menstruacinio kraujo.
Ar man patinka žiūrėti į tokias nuotraukas pačiai? Ne. Ar man zjb. kiekvieną mėnesį porą savaičių kęsti nuotaikų svyravimus, maudžiančias krūtis, junk food and chocolate cravings, po kurių, be abejo, išberia odą, priauga svoris ir pan.? Ne. Ar normalu kelias dienas per mėnesį norėti plikomis rankomis išsitraukti savo pačios gimdą? Ne. Ir čia tik keli nepatogumai, su kuriais taikstosi apie du milijardus vaisingų moterų. Kaip kartą pasakė viena gera draugė, kurią su malonumu cituoju ne pirmą kartą: “Marija, mes savimi per mėnesį būnam tik savaitę!“. Ir tai tiesa.
Tai faktas, kad kažkam toks neestetiškas vaizdas trukdo valgyti rytinį sumuštinį, asmeniškai atrodo juokingas palyginus su visu tuo, ką moterys turi iškęsti kasdien ir dar tai diskretiškai paslėpti, kad kas nors nesužinotų, kad šiandien ji kraujuoja.
Norėčiau, kad kas nors man vaizdžiai papasakotų apie gimdymą, be tų visų pagražinimų, kad vos išvysti kūdykį visas skausmas pranyksta ir tu pamiršti hemorojų ir negalvoji apie tai, kad turbūt mėnesį negalėsi normaliai išsituštinti (ir mes visi žinome, kad tai didis malonumas), norėčiau, kad kas nors pasidalintų apie menopauzės džiaugsmus. Amžinatilsį močiutė, kuri pasaulį paliko šviesaus proto, iki devyniasdešimt keturių metų kentėjo karščio bangas.
Tad, jei aš nusprendžiu užsisakyti nemokamus įklotus, man nereikia, kad juos atsiųstų in a descrete fucking package, manau, kad pas laikas apie tai pasikalbėti ir nustoti mergaitėms kišti į galvas, kad periodas yra kažkas nedorovinga ir, kad reiktų jo gėdytis.
Jei esu už kažką dėkinga brolio moteriai, tai už tai, kad kartą mums atostogaujant prie jūros ji atvirai nusipirko įklotus. Stovėjau kiek prasižiojusi ir mąsčiau: kaip drąsu. Po penkiolikos metų radau save rašančią kambariokui, žinutę, kuri skambėjo maždaug taip: Tadai, gali padaryt paslaugą? Kai atvarysi į Brick Lane atvežk Always, jie spintoj, viršutinėj lentynoj, po kaire. Ką tik išleidau paskutinį svarą buteliui vyno. Xxx Ir Tadas tuomet atvežė tuos įklotus ir nedrąsiai, kiek paraudusiais skruostais ištraukė juos iš kuprinės. Manau tądien jis laisviau pradėjo žiūrėti į menstuacijas.
Manau, kad tai svarbu, svarbu, kad žmonės komunikuotų ir galėtų pasidalinti intymiais dalykais, tai mus suartina, mes tampame supratingesni. Kaip bebūtų, tai dalis seksualinio ugdymo, tai lygios teisės, tai mažiau moterų mirštančių nuo gimdos kaklelio vėžio. Galų gale, tai mažiau vyrų, nesuprantančių, kas čia ką tik atsitiko, ką aš pasakiau, ko Tu dabar verki?!
Nuotrauka Rupi Kaur @rupikaur_, kurią, kiek žinau, Instagram taip pat buvo pašalinę ir kurią instinktyviai norėjau paslėpti pati, tačiau kuo toliau, tuo ji man gražesnė.
Taip pat skaitykite: Dieve, saugok karalienę: Primestas vyriškumas
