Ką tik nupjautiems rugiams žymint besibaigiančią vasarą, susiduriame su astronominiu kasmetiniu reginiu – žvaigždžių lietumi. Taisyklingas mokslinis terminas – perseidų lietūs.
Šią savaitę Lietuvos gyventos džiuginę meteorų lietūs geriausią šou parodys šiandien naktį (08.12) ir rytoj ryte. Danguje kas valandą gali tikėtis per valandą pamatyti nuo keliolikos iki poros dešimčių ir daugiau meteorų. Tikėtinas meteorų srauto maksimumas su kritimo tankiu – 90 meteorų per valandą. Geriausias laikas meteorų lietaus fejerverkams stebėti Spapce.com duomenimis yra 2 valanda ryto EDT (Eastern Daylight Time, Rytų laiko zonoje) arba 6 ryto GMT (Greenwich Mean Time, Vakarų laiko zonoje). Taigi laiku, nepalankiu gyvenantiems Lietuvoje. Tačiau nereikia nusiminti. „Stebėti perseidų meteorų lietų galima transliacijos internete metu NASA dėka. Transliacija taip pat bus komentuojama ekspertų iš 4 NASA kosmoso centrų bei Amerikos Meteorų Bendrijos“, – teigia Space.com
Taip pat gera žinia ir tiems, kurie nori pasigerėti reginiu gyvai patiems. Jaunėjantis mėnulis sudarys sąlygas kantriesiems pamatyti užtektinai krentančių žvaigždžių prigalvoti norų. O jei nepavyks šiuo reiškiniu pasidžiaugti šį mėnesį, neliūdėkit. Jūsų lapkričio mėnesį lauks kitas, taip pat garsus meteorų srautas – Leonidų lietus. Įvairūs meteorų lietūs vyksta skirtingais mėnesiais. Pripažintų ir vardą turinčių meteorų lietų yra apie 21, tačiau geriausiai matomi ir žymiausi meteorų srautai yra perseidai, krintantys iš Persėjo žvaigždyno, ir leonidai, smingantys iš Liūto žvaigždyno lapkričio viduryje. Stebėti šiems visatos fejerverkams nereikia jokios įrangos. Užtenka giedro ir kuo tamsesnio dangaus, tad patartina būti toliau nuo šviesos šaltinių, ypatingai didmiesčių ir jų centrų dėl skleidžiamos šviesos taršos. Persėjo žvaigždynas teka prieš vidurnaktį ir perseidų srautas, švysčiojantis visame danguje, pernakt stiprėja, intensyviausias tapdamas priešaušriu
Pavadinimai meteorų lietums duodami nuo žvaigždyno, iš kurio atrodo jie atlekia. Šis šaltinio taškas vadinamas radiantu. Perseidai „krenta“ iš Persėjo (Senovės Graikijos mituose pirmasis didvyris, Dzeuso sūnus užmušęs gorgonę Meduzą ir už tarnystę dievams patalpintas tarp žvaigždžių) žvaigždyno, kurio vardas šiems ir priskiriamas.
Kiekvienais metais mūsų planeta kerta Swift-Tuttle kometos (perseidų meteorų lietaus šaltinio) orbitą. Šios kometos nuolaužos pasilieka kometos orbitoje. Įskriejus į kometos dalelių tirštumą meteoroidai paveikiami Žemės traukos. Krintančios žvaigždės įspūdį sukuria vadinamasis meteoroidas – kosminėje erdvėje skriejantis mažų matmenų kietasis kūnas. Jie dažniausiai atsiranda yrant kometoms arba įvairių kosminių kūnų susidūrimų metu. Viršydami garso greitį įskrieję į Žemės atmosferą meteoroidai, vadinami meteorais, ima švyti dėl sąveikos su atmosfera, kurios metu įkaista, lydosi ir garuoja. Šios meteorus mes įpratę vadinti krentančiomis žvaigždėmis. Išgyvenęs kelionę per atmosferą ir nukritęs ant žemės metoras vadinamas meteoritu.
Taip pat skaitykite: Visata “ilsisi ant sofutės” prieš lėtą mirtį, teigia mokslininkai
