Kelerius pastaruosius metus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykdyti patalpų oro, dulkių ir gyventojų kraujo tyrimai atskleidė, kad aplinka yra labiau nei leidžiama užteršta kancerogeninėmis ir alergizuojančiomis medžiagomis. Tyrimus vykdę visuomenininkai ir mokslininkai ragina valstybiniu mastu vykdyti sistemingą patalpų užterštumo monitoringą.
“Šiandien patalpų oras yra tiriamas gavus skundą, tarkime viešosios patalpos – kad jums darbo vietoje arba darželyje kvapas yra nepriimtinas. Yra higienos normos, kokios šitų medžiagų koncentracijos dar yra nekenksmingos, tačiau vieningo teisės akto, kuriuo būtų įpareigota kažkuri valstybinė institucija tirti patalpas, nėra. Galite už savo pinigus, jeigu jums neaišku, savo namuose išsitirti, arba reikia, kaip minėjau, pagrįsto skundo”, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė.
Valstybinio mokslo tyrimų instituto “Inovatyvios medicinos centras” atstovė Rūta Aldonytė antrino, kad Lietuvoje trūksta dėmesio oro užterštumui, o jo kokybė – prastesnė nei bendrai Europoje.
“Iš tiesų Lietuvoje trūksta budrumo šituo klausimu, yra gana daug rūkoma, yra dažnai nepaisoma automobilių eksploatavimo taisyklių ir panašiai, ir mūsų vietinė oro švara iš tiesų yra prastesnė negu kitose Europos valstybėse. Tyrimų atlikta gana nemažai, bet turiu pasakyti, kad tokios vientisos iniciatyvos, kaip stebėti oro švarą ir oro švaros poveikį žmogaus sveikatai, nėra ir labai trūksta”, – aiškino mokslininkė R.Aldonytė.
Ji vylėsi, kad iki šiol palyginus pasyvią Lietuvą aktyviau tirti aplinkos švarą paskatins Europos Komisijos tam planuojamos skirti lėšos.
“Būtent dabar Europos Komisija ruošia šitai iniciatyvai lėšų paketą ir yra pasiūlyta valstybėms narėms įgyvendinti šitą iniciatyvą – sukurti platformą ir nuolat stebėti žmogų, matuoti įvairiose jo terpėse chemikalų koncentracijas”, – sakė R.Aldonytė.
Naujausias Baltijos aplinkos forumo atliktas vaikų kambarių oro tyrimas, vykdytas Latvijoje, atskleidė, kad dažnai bendras užterštumas viršija normas, nors pavieniai daiktai atskirai gali ir neturėti daugiau nei leidžiama kenksmingų medžiagų. Todėl specialistai pataria atsakingai rinktis statybines medžiagas, baldus, valymo priemones ir net žaislus.
