Filmo plakatas

Kai pradėjau dirbti VDU Azijos studijų centre, naiviai maniau, kad mano ryšiai Vilniuje padės tiesti tiltus tarp įvairių institucijų. Tačiau per savo trumpą darbo laiką pastebėjau, kad geros valios kitų universitetų atžvilgiu VU labai maža, švelniai tariant. Vilniaus universiteto bendruomenė yra netiesiogiai neleidusi studentėms (kodėl mano tinklaraštyje viskas moteriškąja gimine?) dalyvauti renginiuose Kaune, paprašyta paskleisti informaciją, pasilaikė ją sau, ignoravo kauniečių dalyvavimą bendruose renginiuose, ypač pristatant juos diplomatėms ir politikos formuotojoms. Tačiau naujausias pavyzdys su filmo premjera šokiravo.

Prieš kurį laiką į Lietuvą atvyko filmo „Persona non grata“ prodiuserės – komanda nutarė pasaulinę premjerą surengti Lietuvoje. Apžiūrėjo tinkamas vietas Vilniuje bei Kaune, išsirinko „Romuvos“ kino centrą. Į pristatymą atvyks pagrindinės aktorės ir kitos komandos narės. Jis vyks spalio 13 dieną. Tačiau VU ėmė skelbti, kad premjera vyks diena vėliau VU patalpose.

Jei kartais VU nutartų lyg niekur nieko pakeisti renginio aprašymą, padariau ekrano nuotrauką:

Štai Azijos šalių naujienas pranešančio portalo Baltic Asia skelbimas, minintis abu renginius:

Bet premjera yra premjera – pirmasis filmo parodymas (žr. žodyną). Jis vyksta Kaune. Antrasis rodymas yra ne premjera, net jei vyksta po dienos.

Pirmas mano susidūrimas su tokiu vilniečių požiūriu buvo antrame kurse. Radau skelbimą, kad VU studentės turi galimybę dalyvauti konkurse išvykti į Japoniją pagal mainų programą, bet tam reikalingas japonų kalbos lygio įvertinimas. Nuėjau į VU Orientalistikos centrą pasiklausti, kaip galėčiau atlikti testą. Mane sutikusi dėstytoja šio bei to paklausinėjo, pradėjo derinti testo detales. Tada paklausė, ar japonų kalbos mokiausi jų kursuose. Atsakiau, kad mokiausi VDU kursuose, dar būdama moksleivė. Dėstytojos veido išraiška ir tonas iš karto pasikeitė.

– Žinokite, jūs neturite šansų gauti vietą šioje programoje, nes mes stengiamės tokią galimybę suteikti mūsų japonologams, – tarė ji šaltai.

– Bet skelbime parašyta, kad gali dalyvauti visų specialybių studentai, – mėginau aiškinti.

– Teoriškai taip, bet specialistams tokios galimybės reikalingiausios.

Ginčytis ar ginti savo teisių nedrįsau. Šiaip ar taip, ji turėjo galią atrinkti, o aš neturėjau jokių galimybių nieko įrodyti. Testo nelaikiau – gaila, kad taip iš karto leidausi įtikinama. Į Japoniją išvykau tik baigusi magistro studijas – pagal programą, kurią tiesiogiai administravo ambasada.

VU dėl savo istorijos ir absolvenčių turi privilegijuotą priėjimą prie ministerijų ir ambasadų. Aukštojo mokslo reforma, privertusi universitetus konkuruoti dėl krepšelių, lėmė, kad universitetai dabar jautresni savo įvaizdžio ir galios klausimams. Tai, žinoma, tik mano asmeninė pozicija, bet man asmeniškai dėl tokio mano alma mater elgesio labai, labai liūdna.

daivarepeckaite.com

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: