Senieji Nacionalinio Kauno dramos teatro spektakliai atgimsta interneto erdvėje. Iki šiol teatro archyvuose dūlėjusią medžiagą ištraukė ir tarptautinei auditorijai parengė Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto (VU KHF) kultūros vadybininkų ir anglų filologų projektas „Teatras Onl1ne“.
Į komandą subūrė meilė teatrui
Teatro gerbėjų džiaugsmui sceninio gyvavimo laiką užbaigusius kūrinius VU KHF kultūros vadybos bakalaurantai techniškai apipavidalino, sukūrė anonsinius vaizdo klipus ir visa tai įkėlė į elektroninę erdvę. Fakulteto anglų filologijos magistrantai spektaklius subtitravo su specialiai filmų ar kitų audiovizualinių darbų titravimui skirtomis programomis. Tai pirmas bandymas Lietuvoje prikelti sceninio gyvavimo laiką jau užbaigusius spektaklius.
„Nuo seno mėgstamiausiu mano teatru buvo Kauno valstybinis dramos teatras. Kiekvienas išėjimas į spektaklį prilygdavo mažai šventei, o į teatrą eidavau lyg į nedidelę šventovę“, – sako VU KHF ketvirto kurso studentė Augustė Rumbutytė, viena iš projekto „Teatras Onl1ne“ kūrėjų.
Elektroninėje erdvėje naujam gyvenimui prikeltus spektaklius VU KHF anglų filologijos magistrantai pavertė prieinamus ir užsienio žiūrovams.
© „Teatras Onl1ne“ archyvo nuotr.
Paprastai animacinius ar meninius filmus titruojantys studentai šiame projekte sėkmingai įveikė naujos teatro erdvės iššūkį, nes scenos meno specifika diktuoja ir titravimo savitumą. „Sudėtingesnis nei įprastai šis darbas buvo dėl to, kad titruotojui teko viską pradėti nuo nulio – nustatyti laiką, kada aktorius pradeda ir baigia kalbėti, atsižvelgti į režisieriaus spektaklio viziją, sekti aktorių improvizacijos vingius“, – tvirtina anglų filologijos magistrantė Jurgita Astrauskienė.
Studentai sugeba daugiau nei iš jų tikimasi
Pirmą kartą tokią praktiką taikančio Nacionalinio Kauno dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas neabejoja, kad projektas bus tęsiamas ir kitais metais. „Nuostabu, kad tokios žavios ir žingeidžios studentės palaiko labai gražų dialogą su patyrusiais dėstytojais, kurie gali perduoti studentams žinias ir jas paversti „kūnu“, o atsigręždamos į kultūrą ir kultūros ženklus, studentės rodo pagarbą praeičiai“, – įsitikinęs teatro direktorius.
Jo manymu, studentų sukurtas ir įgyvendintas projektas „Teatras Onl1ne“ yra unikalus Lietuvoje darbas, kuris svarbus ne tik teatro meno vartotojui, bet ir asmenybės ugdymui. „Juk iš archyvo fondų prikelti brandžiausi Kauno dramos teatre sukurti spektakliai gali turtinti lietuvio, kur jis bebūtų, dvasinį pasaulį, suteikti jam stiprybės ir tikėjimo aukščiausiomis vertybėmis“, – viliasi Egidijus Stancikas, tuo pačiu džiaugdamasis, kad kūrybingas jaunimas neišvažiavo į užsienį, o randa galimybių Lietuvoje realizuoti savo sumanymus.
Šiai minčiai pritaria ir teatro reklamos vadybininkė Agnė Burovienė, teigdama, kad „toks projektas yra labai aktualus teatrui, nes prikelia, suaktualina ir nauja forma pristato žiūrovui spektaklius iš praeities“.
Kai siekiai sutampa su realybe
Viena iš pagrindinių projekto koordinatorių VU KHF profesorė dr. Virginija Jurėnienė pasakoja, kad jis prasidėjo nuo Kauno dramos teatro atvejo analizės, kurią studentų praktikos metu profesorė rengė kartu su kultūros vadybos studente Skaiste Jurėne, ieškodamos teatrui naujų vadybinių sprendimų, kurie būtų realūs ir jame įgyvendinami.
„Labai džiaugiuosi konstruktyviu, dalykišku ir nuoširdžiu bendradarbiavimu su teatro administracija. Tik darnus visų projekte dalyvaujančių sričių atstovų darbas ir sklandi komunikacija leido pasiekti trokštamą rezultatą – Nacionalinio Kauno dramos teatro tinklalapio rubrikoje „Teatro užkulisiai“ veikiantį „Teatras Onl1ne“ projektą“, – įsitikinusi profesorė.
Pasak studentų praktiką prižiūrėjusios VU KHF doc. dr. Ramintos Pučėtaitės, sėkmingas buvo ne tik studentų projektas „Teatras Onl1ne“, pasiteisino ir naujasis praktikų modelis, kuris diegiamas Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto kultūros vadybos bakalauro studijų programoje.
Sėkmingos tokio pobūdžio veiklos tik dar kartą atskleidžia tarpdisciplininių VU KHF studijų programų privalumus ir fakulteto akademinės bendruomenės atvirumą inovatyvioms veiklos formoms, skatinančioms kūrybinę mintį ir ieškančioms realių sąsajų tarp mokslo, studijų ir įvairiausių įmonių ar organizacijų, kurios pasirengusios pasinaudoti būsimų kvalifikuotų specialistų išmone ir dalykiškumu.
