Vytauto Didžiojo paminklas Kaune prie dabartinės miesto savivaldybės stovi jau beveik tris dešimtmečius. Skubėdami savais keliais nedaugelis jį ir pastebi ir atidžiau apžiūri – skulptūra jau seniai tapo neatsiejama Laisvės alėjos dalimi.
Pirmoji paminklo versija kauniečiams buvo pristatyta 1932 – aisiais, Lietuvos karo akademijos teritorijoje. Kaip teigiama, paminklas turėjo „auklėti ir grūdinti lietuvius svarbiam žygiui – Vilniaus vadavimui“, kadangi tuo metu šalies sostinė priklausė Lenkijai. Skulptūra buvo sunaikinta II Pasaulinio karo metu, tačiau 1990 – aisiais dabar jau nebeegzistuojančio pilietinio judėjimo „Aukuras“ iniciatyva buvo pagaminta tiksli paminklo kopija ir pastatyta Laisvės alėjoje, kadangi dėl iškilusių naujų pastatų buvusioje jo vietoje paminklo atstatyti nebuvo galimybės.
Vytauto Didžiojo paminklas Kaune © Gintarė Žičevičiūtė / KaunoŽinios.lt
Ilgus dešimtmečius niekam neužkliuvęs paminklas neseniai atsidūrė diskusijų apsuptyje kuomet kaunietis menininkas Vytenis Jakas viešai pareiškė, kad paminklo siunčiama žinutė „prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, Lietuvos ir Lenkijos taikos deklaracijai, Europos Sąjungos vertybėms, bei ignoruoja patyčių prevencijos programas taikomas mokyklose.“ Menininkas teigia, kad nei paminklo atstatymo metu, nei dabar visuomenė nežino kai kurių itin svarbių paminklo sukūrimo bei eksponavimo aplinkybių.
Vytauto Didžiojo paminklas Kaune © Gintarė Žičevičiūtė / KaunoŽinios.lt
Vytauto Didžiojo paminklą sudaro bronzinė Vytauto figūra, stovinti ant granitinio postamento, kuriame iškaltos rusų, totorių, vokiečių ordino ir lenkų karių figūros. Nors ir pripažindamas, kad Vytauto Didžiojo pergalės prieš rusus, vokiečių ordiną bei totorius, yra patvirtintos rašytinių istorinių šaltinių, V. Jakas savo pranešime spaudai teigia, kad lenkų kario figūra šioje kompozicijoje yra istorinis nesusipratimas –Vytautas Didysis nėra kariavęs su Lenkija. Anot menininko, ši figūra yra interpretuotina kaip tarpukario politinių norų išsipildymas vaizde, norą susigrąžinti Vilniaus kraštą paverčiant regimybe.
Vytauto Didžiojo paminklas Kaune © Gintarė Žičevičiūtė / KaunoŽinios.lt
V. Jakas interviu duotų spaudai metu taip pat nevengia paminklo vadinti karo bei neapykantos ikona ir propagandos įrankiu. Minėtame pranešime spaudai taip pat rašoma, kad Vinco Grybo sutarties paminklui statyti tarpukaryje sudarytame protokole išsamiai aprašoma, kaip užsakovai norėjo matyti „lenką“: „Jis, negalėdamas pakęsti Vytauto didybės, užsidengęs akis rankomis iš Vytauto pusės, kad jo nematytų, stovi su visišku, tačiau klastingu nusižeminimu“, „lenko“ poza turi būti prislėgta, apvilta, žvilgsnis nukreiptas į Vytautą, lyg prašytų išmaldos“.
Vytauto Didžiojo paminklas Kaune © Gintarė Žičevičiūtė / KaunoŽinios.lt
Vienas svarbiausių menininko keliamų klausimų, susijusių su paminklu, yra kodėl Vytauto Didžiojo paminklas dabar yra eksponuojamas ne ten, kur buvo numatyta, kariniame dalinyje Panemunėje, o Laisvės alėjoje. Čia pat į tą klausimą pats ir atsako – pasak menininko atlikto tyrimo, dauguma specialistų, inicijavusių paminklo atstatymo projektą, tariamai rėmėsi V. Grybo valia matyti paminklą Kauno Laisvės alėjoje.
Vytenio Jako instaliacija Kauno Bienalėje © Gintarė Žičevičiūtė / KaunoŽinios.lt
V. Grybas iš tiesų siekė sukurti kitą Vytauto Didžiojo skulptūrą, skirtą ne karininkų aplinkai, bet Laisvės alėjai – pašto rūmų statybos byloje yra išlikęs laiškas, adresuotas tuometiniam Susisiekimo ministrui Vytautui Vileišiui, kuriame prašoma, kad paminklas būtų pastatytas prie Centrinio pašto rūmų, tačiau šis prašymas patenkintas nebuvo.
Vytenio Jako instaliacijos fragmentas Kauno Bienalėje © Gintarė Žičevičiūtė / KaunoŽinios.lt
Toliau savo pranešime V. Jakas teigia, kad 1990 m. pradėjus paminklo atstatymo darbus nebuvo išsiaiškinta, kad buvo dvi Vytauto Didžiojo paminklo versijos. Atkurtame paminkle implikuota didvyriškumo, pasiaukojimo, kovos su grobikais lenkais, vokiečiais, totoriais ir rusais ideologija buvo susieta su Žalgirio mūšio vaizdiniu, kuris suteikė paminklui naują prasmę.
Vytenio Jako instaliacijos fragmentas Kauno Bienalėje © Gintarė Žičevičiūtė / KaunoŽinios.lt
Menininkas stebisi mūšio sąjungininkų – rusų, lenkų ir totorių – pozicionavimu, sakydamas, kad tuomet nenuostabu, jog šių dienų perspektyvoje paminklas įgyja dar keistesnių konotacijų.
Vytenio Jako instaliacijos fragmentas Kauno Bienalėje © Gintarė Žičevičiūtė / KaunoŽinios.lt
Ir visgi menininkas nesiūlo naikinti skulptūros ar jos griauti – pasak jo, savo tyrimu ir meniniu projektu „(Ne) žinojimas“ jis dialogo būdu tiesiog nori paskatinti žmones domėtis tuo, kas iš tiesų įvyko, ir parodyti, kad dar ne per vėlu atstatyti tiesą.
Vytenio Jako instaliacijos fragmentas Kauno Bienalėje © Gintarė Žičevičiūtė / KaunoŽinios.lt
Numatoma, kad kitų metų pradžioje šalia Vytauto Didžiojo paminklo pradės veikti paroda, kuria bus siekiama priminti žmonėms tikrąją paminklo istoriją. Pats Vytenis Jakas tai vadina pirmu žingsniu į dialogą su Kauno valdžia, tačiau jo pareiškimai apie šį paminklą jau sulaukė nuomonių, kad nors Lietuva ir yra laisva šalis, kurioje kiekvienas gali išreikšti savo nuomonę, šis „protestas“ prieš paminklą skamba kaip ieškojimas problemų ten, kur jų nėra.
Taip pat skaitykite: Top 10 karinių konfliktų, pareikalavusių daugiausiai žmonių aukų
