Ar girdėjote sensacingą naujieną – žemė iš tikrųjų yra plokščia, 5G internetas valdo mus kaip robotus, vakcinose slepiami čipai, o karą Europoje pradėjo Amerika? Bent vieną, o greičiausiai ir visas, jau teko girdėti ir jums. Pastaraisiais metais visi kartu išgyvenome nelengvus laikus, bet pirmą kartą turbūt taip ryškiai pamatėme juodąją socialinių tinklų ir viso pasaulinio interneto pusę. Kaip taip gali būti, kad internetas aukščiausių protų ir žinių saugykla mus privedė iki tokių tamsių laikų. Susipažinkite – dezinformacija.
Šiandieninėje sparčiai besivystančioje skaitmeninėje eroje dezinformacijos plitimas tampa vis didesne problema. Socialinių tinklų pagalbą nepaprastai greitai ir lengvai išplito sąmokslo teorijos, nesudėtingai randančios ir vienijančios užtarėjus visame pasaulyje. Dezinformacijos grėsmė yra didžiulė – tai gali supriešinti visuomenę, sukelti neramumus, chaosą net paveikti rinkimus, todėl būtina su tuo kovoti kiekvienam iš mūsų. Vienintelė priemonė tai padaryti – jaunimo ir bendruomenės švietimas apie dezinformacijos žalą, būdus ją atpažinti ir dalintis idėjomis, kaip su tuo kovoti. Tokių įgūdžių 30 jaunuolių iš skirtingų Europos šalių mokėsi balandžio 12-19 dienomis Kaune vykusiame jaunimo mainų projekte “Disinformation in Nowadays World”. Šio projekto tikslas – padėti jaunimui įvertinti socialinėje ir spaudos žiniasklaidoje pateikiamą informaciją ir teisingai analizuoti įvairius įvykius, suteikiant jiems kritinio mąstymo ir medijų raštingumo įgūdžių. „Neribota ateitis“ asociacijos nariai dalinasi keletu svarbiausių minčių apie dezinformaciją ir ką turėtume žinoti kiekvienas.
Dezinformacija ir misinformacija, kuo tai skiriasi?
Tiek dezinformacija, tiek misinformacija – yra klaidinančios informacijos rūšys, tačiau skiriasi jų sukūrimas, sklaida ir tikslas. Misinformacija – tai klaidinga (dažnu atveju ne pilna, ar neteisingai perteikta) informacija, kurią gali paskleisti neteisingai informuoti ar ne taip ją supratę žmonės. Misinformacijos išskirtinumas, kad pateikta informacija nėra klaidinga, tačiau atskleidžiama tik naudinga (vienai pusei) informacija, nutylint kitą jos dalį. Tai labai dažnai galima pamatyti įvairiose politiniuose straipsniuose. Tuo tarpu dezinformacija – tai tyčinė melaginga informacija, skleidžiama siekiant apgauti. Ją dažnai skleidžia tam tikri žmonės ar jų grupės, turėdami motyvą sukelti nepasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, pasėti baimę, chaosą, sukelti neramumus ir pan. Pavyzdžiui, antro pasaulinio karo metais Vokietijoje skleidžiama dezinformacija apie žydus sukėlė ištisą, vieną žiauriausių tautos genocidų pasaulyje. Bendrai tariant, dezinformacija yra ginklas visuomenės skaldymui ir valdymui, todėl ypatingai pavojingas.
Kaip atpažinti dezinformaciją?
Kalba ir tonas. Dezinformacija dažnai apeliuoja į mūsų emocijas ir naudoja baimę keliančias antraštes ir kalbėjimo toną, kur liečiamos itin visuomenei jautrios temos (karas, skiepai, emigrantai, krizės ir pan.), dažnai kalbama, apie valstybių paslaptis, žmonių naikinimą, melą, grasinama mirtimis, katastrofomis, ir visuomenės žlugimu, skatinama neapykanta.
Patikrinkite autorių. Jei visgi perskaitėte panašų, grėsmingą tekstą, visuomet atkreipkite dėmesį į teksto autorius. Atkreipkite dėmesį ar tai žinomas ir patikimas portalas ir kokia informacija ten pateikiama. Taip pat dažnai tokie straipsniai neturi autorių, pasirašoma kitų portalų vardais ar paslaptingais pseudonimais. Jei autorius yra, patikrinkite jo istoriją, išsilavinimą ir kitus įrašus Google paieškoje.
Patikrinkite šaltinius. Dezinformaciniai tekstai labai dažnai naudoja įvairių mokslininkų vardus, tyrimų pavadinimus, daugybę statistikos ir skaičių, taip siekiama įtikinti skaitytoją, kuris, tikėtina, tingės tikrinti skaičių ir pavardžių atitikimą. Tačiau nesudėtingai įvedus į Google paiešką, labai dažnai paaiškėja, kad minėtų tyrimo institutų nėra, „garsūs genetikos mokslininkai“ yra viso labo nežymūs veterinarai, o moksliniai straipsniai iš viso neegzistuoja.
Patikimumas. Patikrinti patikimumą, galima Google paieškoje pasitikrinant kiek ir kokių patikimų portalų yra pasidaliję panašia informacija, taip pat visuomet atkreipkite dėmesį, kas dalinasi ir skleidžia panašią informaciją. Ar žmonės, kuriuos pažystate ir ar jie yra jums autoritetingi ir patikimi.
Kaip apsisaugoti nuo dezinformacijos?
Kadangi visą pasaulį jungia spartus internetas, atsiriboti nuo dezinformacijos neįmanoma. Net patiems nesinaudojant internetu, dezinformacija greičiausiai jus pasieks per kaimynus, draugus, pažįstamus, kurie norės pasidalinti sensacinga naujiena. Todėl keletas pagrindinių būdų, kaip jos išvengti ir su ja kovoti:
Klausimai. Pagrindinis būdas apsisaugoti – mokytis kritinio žvilgsnio ir užduoti daugybę klausimų viskam, ką matote ar girdite internete. Kas tie žmonės, kurie apie tai kalba, koks jų išsilavinimas, ar jie gali žinoti ar pasiekti tokią informaciją, ar jie atskleidžia savo šaltinius (su vardais ir pavardėm ir jie yra tikri), ar tai neprieštarauja visatos dėsniams ir pan.?
Vaizdai. Atminkite, kad kasdien tobulėjančios programėlės ir dirbtinis intelektas gali tobulai atkurti, sumontuoti ar kitaip padirbti vaizdus. Todėl matomiems vaizdams visuomet užduokite tuos pačius klausimus kaip ir informacijai: kas jais dalinasi, ar yra fotografo autorystė, ar tai įmanoma. Taip pat vaizdą galima pasitikrinti Google vaizdų galerijoje, kur jums parodys, ar tas vaizdas jau buvo panaudotas internete ir koks jo šaltinis.
Neplatinkite. Pagauti emocijos venkite dalintis bet kokia visuomenei jautria informacija, ypatingai jei ji yra gąsdinanti ir kelianti sąmyšį.
Naikinkite. Socialinių tinklų algoritmai visuomet siekia kuo labiau įtikti savo vartotojui, kad šis jame praleistų kuo daugiau laiko. Todėl jei netyčia atsidarysite dezinformacinį turinį, jums algoritmas pasiūlys jo daugiau ateityje. Kuo dažniau atidarysite, tuo dažniau ir gausiau tokio turinio gausite. Todėl vienas geriausių patarimų, matydami tikrą dezinformaciją skleidžiantį turinį, neatidarykite ir nekomentuokite jo, o blokuokite ir praneškite apie jį platformos administratoriams. Kuo daugiau blokų dezinformacija gaus, tuo mažesnis jos pasiekiamumas bus tiek jums, tiek jūsų draugams.
Kaip geriausiai šviesti visuomenę?
Mūsų organizuotuose jaunimo mainuose „Dezinformacija šių dienų pasaulyje“ (angl. “Disinformation in Nowadays World”) turėjome teorines paskaitas, įvairias dirbtuves ir praktikas, be to, patys jaunuoliai ieškojo įdomių įrankių ir sprendimų kovai su dezinformacija. Jaunuoliai jau projekto metu minėjo, kad viena įdomiausių, daugiausiai skirtingų požiūrių taškų atskleidusi ir požiūri pakeitusi praktika buvo debatai. Todėl mes pajutome, kad vien skleisti teorinę informaciją nėra tiek naudinga, kaip kviesti jaunuolius diskutuoti debatuose ir patiems tiesiogiai įsitraukti į veiklas, kuriuose jie turi ieškoti argumentų, pagrįsti savo teiginius ir išgirsti kito požiūrį. Todėl, jei siekiate kovoti su dezinformacija – kalbėkite ir diskutuokite apie ją savo bendruomenėje.
Erasmus + projekto nauda:
Projektas „Dezinformacija šių dienų pasaulyje“ (angl. “Disinformation in Nowadays World”) yra puikus pavyzdys, kaip tarptautiniai jaunimo mainai gali padėti spręsti aktualias pasaulines problemas. Dalyviai iš Kauno išvyko įgiję naują suvokimą apie dezinformacijos keliamus pavojus, taip pat priemonių ir motyvacijos imtis veiksmų savo bendruomenėse. Tokie ir panašaus tipo projektai ne tik skatina jaunuolius tobulėti, motyvuoja juos būti aktyviais ir teisingais bendruomenės nariais, bet ir leidžia keliauti, pažinti kitas kultūras ir megzti tarptautines draugystes.
Dėkojame Jaunimo reikalų agentūrai ir Europos Sąjungai, kad suteikia jaunimui galimybes rengti ir dalyvauti tokio pobūdžio veiklose. O skaitytojus taip pat kviečiame prisijungti prie panašių iniciatyvų savo vietinėse bendruomenėse bei sekti mūsų naujienas Facebook paskyroje www.facebook.com/neribota.ateitis.
Partnerių turinys
