2018 metų gegužės 26-27 dienomis Vilniuje vyksta Europos neįgaliųjų forumo, jungiančio visų Europos Sąjungos šalių narių neįgaliųjų organizacijas, visuotinis metinis suvažiavimas. Per suvažiavimą rengiamos tarptautinės konferencijos metu kalbėjęs Europos neįgaliųjų forumo naujųjų technologijų ir inovacijų specialistas Alejandro Moledo vos atvykęs į Vilnių sutiko pasikalbėti apie ES viešojo sektoriaus interneto svetainių prieinamumo direktyvos įgyvendinimą ir tai, kaip pritaikytos interneto svetainės ir mobiliosios programėlės gali palengvinti kiekvieno žmogaus, neišskiriant asmenų su negalia, gyvenimą.
Gal galėtumėte išsamiau papasakoti apie savo viešnagės Vilniuje tikslą ir numatomas veiklas?
„Europos neįgaliųjų forumo suvažiavimas vyksta kiekvienais metais. Šiais metais metinis suvažiavimas vyksta Vilniuje, jį organizuoti padeda mūsų organizacija narė: Lietuvos neįgaliųjų forumas. Šis renginys suteikia mums unikalią galimybę aptarti Europos asmenų su negalia teisių judėjimui aktulius klausimus. Galimybė kiekvienais metais suvažiavimą organizuoti skirtingoje šalyje mums leidžia kelti ir konkrečiai valstybei svarbias problemas, pakviesti tos šalies valdžios atstovus. Ne išimtis ir Lietuva. Suvažiavimo metu organizuojame ir konferenciją: šiais metais aptarsime Europos Sąjungos viešojo sektoriaus interneto svetainių prieinamumo direktyvos įgyvendinimo iššūkius“, – sakė Europos neįgaliųjų forumo naujųjų technologijų ir inovacijų specialistas Alejandro Moledo.
„Ši direktyva kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje privalo būti perkelta į nacionalinę teisę iki 2018 metų rugsėjo mėnesio. Taigi suvažiavimo metu su Europos neįgaliųjų forumo, Lietuvos neįgaliųjų forumo ir kitų negalios organizacijų atstovais turėsime galimybę aptarti, kaip užtikrinti efektyviausią bei asmenų su negalia poreikiams pritaikytą šios direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad asmenys su negalia visoje Europoje turėtų prieigą prie pritaikytų interneto svetainių ir mobiliųjų programėlių“, – pabrėžė Europos neįgaliųjų forumo atstovas.
Kodėl interneto svetainių ir mobiliųjų programėlių pritaikymas jums asmeniškai svarbus?
„Turiu regėjimo negalią. Faktas, ar interneto svetainė yra pritaikyta, man asmeniškai yra labai svarbus. Šiandien vis daugiau paslaugų, neišskiriant ir viešojo sektoriaus paslaugas, yra teikiama internetu. Jei interneto svetainė yra tinkamai pritaikyta, galiu nekliudomai naudotis šiomis paslaugomis ir interneto teikiamomis galimybėmis darbo rinkos, kultūros, laisvalaikio ir viešųjų paslaugų srityse. Internete taip pat galima domėtis, kas vyksta pasaulyje, bendrauti. Akivaizdu, kad internetas užima svarbią vietą kiekvieno žmogaus gyvenime, todėl privalome užtikrinti, kad jis būtų prieinamas kiekvienam“, – tikino asmenų su negalia teisių aktyvistas.
Kokia pritaikytų interneto svetainių ir mobiliųjų programėlių nauda įvairioms visuomenės grupėms?
„Pritaikytos interneto svetainės ir mobiliosios programėlės yra ypatingai svarbios asmenims su negalia, tačiau jų nauda gali įsitikinti kiekvienas žmogus. Pavyzdžiui, lankstus interneto svetainės dizainas, kai prisijungus prie svetainės ją galima pritaikyti kompiuterio ekranui ir kitiems poreikiams, yra labiau prieinamas kiekvienam svetainės lankytojui. Be to, prieinama interneto svetainė bus aktyviau naudojama. Pritaikytos interneto svetainės, kuriamos remiantis bendrais europiniais prieinamumo standartais, turi aukštesnį interneto paieškos sistemos „Google“ indeksą, t. y. paieškoje yra geriau matomos. Tas pats pasakytina ir apie mobiliąsias programėles: tinkamai pritaikyta programėlė prisitaikys prie prietaiso, kuriuo ji pasiekiama, parametrų ir ja bus lengviau naudotis vartotojui. Taigi pritaikytos interneto svetainės ir mobiliosios programėlės yra naudingos ir verslo atstovams,“ – įsitikinęs pašnekovas.
Taigi prieinamas internetas teikia ir ekonominę naudą?
„Esama tyrimų, kurie rodo, kad prieinamos interneto svetainės kūrimas atsieina vos 2-5 proc. brangiau nei nepritaikytos svetainės kūrimas. Taigi pritaikytos svetainės kaina yra nebrangi investicija, kuri vėliau teiks didelę ekonominę naudą. Asmenys su negalia sudaro 15 proc. populiacijos. Europos Sąjungoje tai sudarytų 80 mln. žmonių. Pritaikyta interneto svetainė leis pasiekti šią milžinišką vartotojų grupę. Pastaruoju metu viešojo sektoriaus paslaugos sparčiai keliasi į skaitmeninę erdvę. Jeigu viešojo sektoriaus svetainė nėra pritaikyta, asmenys su negalia bus priversti keliauti į įvairias įstaigas, nes paslaugos internetu jiems paprasčiausiai nebus prieinamos. Tai reiškia, kad papildomas išlaidas patirs ir asmuo su negalia, ir valstybė, nes paprastai viešojo sektoriaus paslaugos perkeliamos į skaitmeninę erdvę turint tikslą sutaupyti biudžeto lėšų. Galimybė naudotis prieinamomis paslaugomis žmogui su negalia suteiks savarankiškumo, kuris priešingu atveju yra apribojamas,“ – sakė naujųjų technologijų ir inovacijų specialistas.
Alejandro Moledo lgl.lt archyvo nuotr.
Gal galėtumėte išsamiau papasakoti apie ES viešojo sektoriaus interneto svetainių prieinamumo direktyvos įgyvendinimą?
„Ši direktyva buvo priimta 2016 metų spalį. Direktyva kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje privalo būti perkelta į nacionalinę teisę iki 2018 metų rugsėjo 21 d. Tai puiki galimybė suderinti prieinamo interneto standartus visoje Europos Sąjungoje. Vis dėlto, būtina pabrėžti, kad ši direktyva apibrėžia minimalius interneto pritaikymo standartus. Kiekviena Europos Sąjungos narė gali taikyti papildomas priemones, kuriomis būtų siekiama geriau atliepti visų interneto vartotojų poreikius. Taigi pasibaigus direktyvos perkėlimo laikotarpiui, viešojo sektoriaus subjektai privalės laikytis nacionalinėje teisėje apibrėžtų prieinamo interneto standartų ir pritaikyti savo interneto svetaines bei mobiliąsias programėles,“ – pabrėžė ekspertas.
Koks yra pilietinės visuomenės vaidmuo bendradarbiaujant su nacionalinėmis vyriausybėmis šiuo klausimu?
„Pilietinės visuomenės organizacijos privalo aktyviai įsitraukti į direktyvos įgyvendinimo procesą. Nacionalinės vyriausybės turi konsultuotis su negalios organizacijomis siekiant geriau atsižvelgti į asmenų su negalia poreikius. Kai kurie direktyvoje apibrėžiami viešojo sektoriaus interneto svetainių pritaikymo aspektai yra lengvai interpretuojami. Pavyzdžiui, valstybės narės yra laisvos apsispręsti dėl mokslo įstaigų svetainių pritaikymo. Negalios organizacijų atstovai puikai žino, kaip svarbu užtikrinti mokslo įstaigų interneto svetainių pritaikomumą, kad šios būtų prieinamos kiekvienam moksleiviui, studentui, tėvams ar globėjams. Taigi pilietinės visuomenės organizacijos privalo būti įtrauktos į konsultacijas dėl direktyvos įgyvendinimo. Perkėlus direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę pilietinės visuomenės organizacijos taip pat turėtų būti kviečiamos dalyvauti direktyvos įgyvendinimo priežiūros procese. Tokiu būdu būtų galima efektyviai stebėti viešojo sektoriaus svetaines,“ – tikino Europos neįgaliųjų forumo atstovas.
Ko Lietuva prieinamo interneto srityje galėtų pasimokyti iš kitų Europos Sąjungos valstybių?
„Puikus gerosios praktikos pavyzdys – glaudus viešojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimas. Be to, pilietinės visuomenės organizacijos efektyviai prisideda prie sąmoningumo apie prieinamo interneto teikiamą naudą visuomenei didinimo. Siekiant efektyviai pritaikyti skaitmeninę erdvę kiekvieno vartotojo poreikiams, būtinos kompleksinės nacionalinių vyriausybių, viešojo sektoriaus, pilietinių organizacijų ir verslo atstovų pastangos. Mūsų patirtis rodo, kad valstybės, kuriose šis bendradarbiavimo mechanizmas jau veikia, yra sparčiai pažengusios, lyginant su šalimis, kur tokios bendradarbiavimo formos nėra. Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Švedijoje daugelis viešojo sektoriaus svetainių ir mobiliųjų programėlių jau yra pritaikytos. Todėl būtina jau dabar informuoti viešojo sektoriaus ir verslo atstovus apie artėjančius pokyčius,“ – tikino A. Moledo.
Kokiomis priemonėmis galima skatinti sąmoningumą apie prieinamo interneto teikiamą naudą?
„Pirmiausia būtina paaiškinti pritaikytos interneto erdvės privalumus kiekvienam vartotojui ir interneto svetainės ar mobiliosios programėlės valdytojui. Būtina pabrėžti, kad pritaikyta skaitmeninė erdvė teikia naudą ne tik asmenims su negalia, bet ir kitų visuomenės grupių atstovams bei interneto svetainės ar mobiliosios programėlės savininkui. Pavyzdžiui, nesant pritaikytos viešojo transporto programėlės, dalis žmonių nežinos, koks autobusas ir kada atvažiuoja. Taigi viešojo transporto stotelėje autobuso laukiantis regėjimo negalią turintis asmuo negalės savarankiškai pasinaudoti viešuoju transportu. O štai esant pritaikytai mobiliajai programėlei, kuri suderinta su atvykstančio autobuso tvarkaraščiu, šis žmogus žinos, kada ir koks autobusas atvyksta,“ – aiškino asmenų su negalia teisių aktyvistas.
„Esu įsitikinęs, kad būtina organizuoti mokymus būsimiems interneto svetainių bei mobiliųjų programėlių kūrėjams, nes paprastai IT specialistai koncentruojasi ne į svetainės ar programėlės dizaino pritaikomumą, bet į jos estetiką. Manau, kad reikalinga didinti sąmoningumą apie prieinamo interneto teikiamą naudą ne tik asmenims su negalia, bet ir, pavyzdžiui, vyresniojo amžiaus žmonėms. Tai – didelė problema, nes mūsų visuomenės sparčiai senėja,“ – pabrėžė naujųjų technologijų ir inovacijų specialistas.
Su kokiais pagrindiniais iššūkiais susiduriama siekiant pritaikyti interneto erdvę europiniu lygmeniu?
„Pastebime, kad šiuo metu nacionalinės vyriausybės labiau susitelkusios į formalų direktyvos nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę. Tai didelis iššūkis, nes kiekvienoje valstybėje yra tūkstančiai viešojo sektoriaus svetainių ir programėlių. Europos Komisija neseniai pateikė pasiūlymą dėl direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę rezultatų stebėsenos. Be to, prieinamumo standartai nuolat keičiasi. Paskutinė tarptautinė prieinamumo standartų versija buvo patvirtinta 2008 metais ir, akivaizdu, joje nėra kalbama apie mobiliųjų programėlių ir jutiklinių ekranų prieinamumą. Šiuo metu rengiama atnaujinta bendrųjų prieinamumo standartų versija, kuri bus paskelbta šių metų birželį. Šie standartai turėtų būti įtraukti ir į direktyvos nuostatas,“ – tikino ekspertas.
Kaip galima didinti sąmoningumą apie problemas, su kuriomis susiduria internetu besinaudojantys asmenys su negalia?
„Galima vykdyti įvairias sąmoningumo didinimo kampanijas. Europoje esama pavyzdžių, kai tam tikrose interneto svetainėse vienai ar kelioms dienoms patalpinama reklamjuostė su užrašu: svetainė neprieinama. Išvydus šį užrašą vartotojams kils natūralus klausimas: kodėl? Internete gausu įvairių vaizdo įrašų, kuriuose suprantamai aiškinama apie pritaikytų interneto svetainių ir mobiliųjų programėlių naudą. Trukdžių naudodamiesi internetu patiria ne tik regos, bet ir fizinę negalią turintys žmonės. Pavyzdžiui, kai kurie jų negali naudotis kompiuterio pele. Vis dar egzistuoja svetainių, kuriomis neįmanoma naudotis vien klaviatūros pagalba. Be to, kai kuriose svetainėse nurodoma užpildyti raudona spalva pažymėtus laukelius. Tik štai kaip tai padaryti, jei esi daltonikas ir neskiri spalvų?“ – svarstė A. Moledo.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje – nauji standartai diskriminacijos mažinimui“ (Nr. 07. 3. 4-ESFA-V-426-01-0001). Projektas vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014) 6397, 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ įgyvendinimo priemonę Nr. 07.3.4-ESFA-V-426 „Diskriminacijos mažinimas“. Projektą įgyvendina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, partneriai – viešoji įstaiga Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir asociacija LGL.
