Žvalgybos kontrolierius Nortautas Statkus mano, kad šiuo metu galima sugrįžti prie diskusijos apie įstatymo pataisas dėl žvalgybos priemonių taikymo metodikos, jų taikymo terminų.
Apie galimas įstatymo pataisas N. Statkus kalbėjo penktadienį DELFI TV laidoje „Delfi tema“, paklaustas apie 2020 m. žiniasklaidoje aprašytą Seimo kontrolieriaus atliktą tyrimą pagal buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio skundą dėl galimai neteisėtų Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų veiksmų, sekant jį daugiau negu 10 metų.
Jis kalbėdamas apie VSD galimybes sekti asmenis, akcentavo, kad itin svarbus tokių veiksmų pagrįstumas. N. Statkus priminė, kad teismo nesankcionuojami žvalgybos veiksmai leidžiami atlikti šešių mėnesių laikotarpiui, o esant būtinumui, priemonių taikumo terminą galima pratęsti dar trims mėnesiams. Tokių pratęsimų skaičius, anot žvalgybos kontrolieriaus, yra neribojamas.
Pasak N. Statkaus, nustatyti maksimalų terminą, kiek ilgiausiai galima taikyti teismo nesankcionuojamus žvalgybos veiksmus, nebūtų tikslinga, nes, pavyzdžiui, priešiškų valstybių ardomoji veikla gali tęstis itin ilgai, tad ir jos identifikavimas, pasitelkus žvalgybinius veiksmus, gali užtrukti.
„Čia, iš tikrųjų, reikia suprasti, kad priešiškų valstybių ardomoji veikla, veikla, kai siekiama gauti įslaptintą informaciją, jautrią informaciją, gali tęstis kelis metus. Gali tęstis dešimtmečius kartais ir ją aptikti, surinkti informaciją, paskui įrodymus užtrunka pakankamai ilgai laiko, dėl to nustatyti konkretų maksimalų terminą, kiek vienokie ar kitokie veiksmai gali būti atliekami, aš manau, būtų netikslinga“, – svarstė N. Statkus.
Vis dėlto, žvalgybos kontrolierius pripažino, kad vertėtų grįžti prie diskusijos apie Žvalgybos įstatymo pataisos, apie kurias kalbėta 2020 m., po Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo pagal R. Kurlianskio skundą.
„Kaip tik po to tyrimo 2020 metų pabaigoje buvo pateiktas Žvalgybos įstatymo pakeitimo projektas, kur buvo siūloma, kad žvalgybos metodų taikymo sąlygas nustatytų ne Vyriausybė, bet krašto apsaugos ministras, nustatydamas užduotis Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui ir VSD, kad užduočiai atlikti būtų nustatomi galimi taikyti metodai, kad tų metodų taikymas galiotų tiek, kiek yra reikalinga užduočiai atlikti, koks numatytas terminas užduočiai atlikti ir tada, atitinkamai, ir žvalgybos informacija būtų saugoma tiek ilgai, kiek reikia žvalgybos užduočiai atlikti.
Mano galva, būtų galima grįžti prie šitų nuostatų, nes kaip tik dabar Seime yra Žvalgybos įstatymo projektas. Yra kitas projektas, bet tas nuostatas dar būtų galima svarstyti – ar verta būtų jas įtraukti į šitą projektą“, – DELFI TV laidoje „Delfi tema“ kalbėjo N. Statkus.
ELTA primena, kad 2018 m. pagal R. Kurlianskio skundą tyrimą atlikęs Seimo kontrolierius priėjo išvados, kad VSD nepakanka kontrolės priemonių, kurių pagalba būtų vertinamas pareigūnų darbas žmogaus teisių apsaugos užtikrinimo aspektu, atkreipė dėmesį, kad Žvalgybos įstatyme numatyta žvalgybos pareigūnų veiksmais pažeidžiamų asmenų teisių į gynybą apsauga nėra pakankama. Kontrolierius taip pat pateikė pastabą, kad teisinis reguliavimas nenustato aiškiai apibrėžto maksimalaus termino priemonių, ribojančių asmenų privatų gyvenimą, tačiau nesankcionuojamų teismo, taikymui.
Apeliaciniame teismui šiuo metu toliau nagrinėjant vadinamąją „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą, išteisintojo R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas ne kartą minėjo, kad jo ginamasis buvo galimai neteisėtai sekamas daugiau negu 10 metų.
N. Statkus teigė nenorintis komentuoti konkrečiai R. Kurlianskio atvejo, tačiau pabrėžė prisimenantis Seimo kontrolieriaus atliktą tyrimą ir pateiktas rekomendacijas VSD, Vyriausybei.
„Atitinkamos rekomendacijos buvo pateiktos Vyriausybei ir Valstybės saugumo departamentui, kad būtų tobulinamas vidaus darbo organizavimas, kad būtų paskirti pareigūnai, kurie būtų atsakingi už žmogaus teisių ir laisvių reikalavimų įgyvendinimą žvalgybos ir kontržvalgybos veikloje.
Pradėjau susipažinti su Valstybės saugumo departamente esama padėtimi žmogaus teisių ir laisvių srityje. Galiu preliminariai pasakyti, kad taip, iš tikrųjų yra pavesta konkrečiam vidaus kontrolės padaliniui tokias funkcijas atlikti – yra paskirti pareigūnai. Dabar belieka įsitikinti, kaip tos išmoktos pamokos veikia praktikoje, realiai“, – DELFI TV laidoje „Delfi tema“ kalbėjo N. Statkus.
ELTA primena, kad 2021 m. gruodį Seimas priėmė įstatymą, kuriuo nutarė įkurti žvalgybos kontrolieriaus institutą.
Pagal įstatymą, žvalgybos kontrolierius atlieka nuolatinę žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą, tikrina šių institucijų metodų taikymo pagrįstumą, teisėtumą, tiria galimus žmogaus teisių pažeidimus, tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, nagrinėja žvalgybos pareigūnų skundus, teikia rekomendacijas žvalgybos institucijoms, aptikęs galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą.
Anksčiau VSD dirbęs N. Statkus žvalgybos kontrolieriaus pareigas pradėjo eiti šių metų balandį.
Kaip anksčiau sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antrojo žvalgybos kontrolieriaus ieškoma žmogaus teisių gynimo specialistų gretose.
ELTA
