J.Olekas teigia, kad reikėtų sudaryti sąlygas į bazinius karinius mokymus pritraukti daugiau jaunuolių

Paskelbė: BNS Data: 2012-11-30 10:54

Spausdinti | Komentarai

juozasolekas.lt archyvo nuotr.

Kandidatas į krašto apsaugos ministrus Juozas Olekas sako, jog reikėtų sudaryti sąlygas, kad į bazinius karinius mokymus ateitų daugiau šalies jaunuolių, o sprendimas atsisakyti šauktinių kariuomenės buvo geras.

Po penktadienį įvykusio susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite jis žurnalistams išsakė savo požiūrį į šauktinių kariuomenę.

“Aš galvoju, kad jokių pakeitimų dėl to nereikia, tik galbūt reikia sudaryti sąlygas daugiau Lietuvos jaunuolių, tiek vaikinų, tiek merginų galimybę praeiti bazinius kursus, nes aš prisimenu, kad 2008metais į profesinę kariuomenę užsirašė, o norint tapti profesionaliu kariu taip pat reikėjo pareiti – tuo metu mes nevadinome baziniais kursais, tai buvo, man atrodo, pradinis parengimas. Tai tokių žmonių buvo per 1 tūkst.”, – penktadienį žurnalistams po susitikimo prezidente Dalia Grybauskaitė sakė J.Olekas.

“Dabar šiais metais, man atrodo, tik apie 600 turi galimybę tuos mokymus praeiti, praeitais metais buvo dar mažiau, 2009 lyg tai 150 buvo. Tai čia yra tam tikras rezervas, ką reikėtų praplėsti”, – kalbėjo kandidatas vadovauti Krašto apsaugos ministerijai.

Kalbėdamas apie jo paties 2008 metais priimtą sprendimą atsisakyti šauktinių kariuomenės J.Olekas sakė, kad šis sprendimas “buvo geras, atitinkantis Lietuvos poreikius ir šiandienos iššūkius”.

Jis teigė manantis, jog jo ir šalies vadovės požiūriai sutapo.

Nors D.Grybauskaitė praėjusią savaitė lankydamasi Lietuvos kariuomenės mokomajame pulke Rukloje pabrėžė, kad staigus perėjimas prie profesionalios kariuomenės (2008 metais, kuomet KAMvadovavo J.Olekas – red.) neatitiko Lietuvos poreikių.

“Norėčiau ilgiau atsakyti, grįžtant į 2008 metus, kai Lietuva labai staigiai apsisprendė nutraukti šauktinių kariuomenės formavimą ir pereiti tik prie profesionalios kariuomenės. Tokiai valstybei, kaip mes, tai išties yra labai brangi prabanga. Ir toks staigus kariuomenės sumažinimas ir tik brangios kariuomenės turėjimas neatitiko mūsų poreikių ir NATO gynybos koncepcijos poreikių”, – sakė prezidentė.

Dabartinė kadenciją baigianti krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė taip pat yra ne kartą kritikavusi sprendimą, anot jos, skubotai atsisakyti šauktinių kariuomenės, deramai tam nepasirengus ir nenumačius atitinkamo finansavimo.

R.Juknevičienės teigimu, pagrindinis bazinių karinių mokymų tikslas yra rezervo rengimas.

“Pagrindinis tikslas yra rezervo rengimas, antras tikslas yra kad į profesinę karo tarnybą ateitų labiau motyvuoti žmonės, kurie per tas 12 savaičių patys įsitikintų, ar jiems ta profesinė karo tarnyba tinka, ar galų gale ar jie tinka, ar jie yra pakankamai pasirengę. (…) Blogai buvo, kai sustabdžius šaukimą į eilinius karius, buvo šaukiami žmonės tiesiai iš gatvės, ir jie po mėnesio kito suprasdavo, kad nelabai čia pataikė. Tada ir išlaidų daugiau valstybei, kadangi ir atlyginimą reikia mokėti, ir tikrai nepakankamai motyvuoti žmonės ateidavo”, – apie bazinius karinius mokymus yra sakiusi R.Juknevičienė.

2008 metais socialdemokratų iniciatyva Seimui sustabdžius privalomąjį šaukimą į Lietuvos kariuomenę šalies piliečiai pradinį karinį parengimą galėjo įgyti tik tapdami profesinės karo tarnybos kariais arba prisijungdami prie Krašto apsaugos savanorių pajėgų.

Lietuvos kariuomenėje BKM organizuojami nuo 2009 metų lapkričio mėnesio. Į šiuos mokymus savanoriškumo principu šaukiami 18-35 metų amžiaus karo prievolininkai, neatlikę privalomosios pradinės karo tarnybos ar kitais būdais neįgiję pagrindinio karinio pasirengimo. Tačiau įstatyme yra numatyta galimybė, jog nesusirinkus pakankamam savanorių skaičiui į mokymus būtų galima privalomai atsitiktinetvarka kviesti 18-26 metų vyrus.

2008 metų rugsėjį tuometinis krašto apsaugos ministras J.Olekas pasirašė įsakymą dėl šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą sustabdymo.

2009 metais Konstitucinis Teismas išaiškino, kad teisės aktai, kuriais atsisakoma šauktinių kariuomenės, neprieštarauja Konstitucijai. Tuo pat metu KT pabrėžė, kad Seimas privalo nustatyti kitokias veiksmingas rengimo ginti valstybę priemones.

BNS

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto
tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

 
traffix.lt