liberalai.lt archyvo nuotr.

Prof. D. Pūras, aptardamas programą, išskyrė keturis probleminius aspektus. Pirmasis – nelygybės mažinimas. Jis pastebėjo, kad teiginį „Niekas negali likti nuošalyje“ suinteresuotos pusės interpretuoja nevienodai. „Pasiskaitęs ir susitikęs su įvairiomis žmonių grupėmis, supratau, kad šiuo sakiniu labiausiai manipuliuojama. Dauguma valstybių, atstovaujančių besivystantį pasaulį, tai supranta taip: joms reikia duoti pinigų, jog jos pasivytų išsivysčiusias šalis. Aš tą traktuoju kaip rūpinimąsi pažeidžiamomis grupėmis, paribyje atsiradusioms dėl skurdo, negalios, priklausymo LGBT – būtų galima daug išvardinti“, – aiškino JT specialusis pranešėjas.

„Save gerbianti valstybė turi sukurti tokius mechanizmus, kad kiekvienas žmogus būtų gerbiamas, jog žmonės nebūtų rūšiuojami pagal moralinius ar kokius nors kitus kriterijus“, – tęsė prof. D. Pūras. Jis atkreipė dėmesį, kad iki 2030-ųjų užsibrėžta įveikti ŽIV. Bet jei ir toliau bus diskriminuojamos pažeidžiamos grupės, šio tikslo pasiekti nepavyks.

Antras punktas, kurį išskyrė profesorius – valstybių atskaitingumas įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę. Dabartinė situacija tokia, kad JT narės atsiskaito viena kitai, o į jų vertinimą neįtraukti nepriklausomi ekspertai. Šitaip, anot profesoriaus, silpninama pilietinė visuomenė. „Man gali sakyti, čia ne tavo reikalas, bet, iš tikrųjų, tai mano, nes yra nevyriausybinių organizacijų, kurios dirba su moterų, vaikų, LGBT asmenų sveikata. Ir kai kuriose valstybėse tas organizacijas persekioja. Jeigu norite iki 2030 m. įgyvendinti tą dienotvarkę, tai įgalinkite nevyriausybinį sektorių ir tai padarysite“, – kalbėjo prof. D. Pūras.

Vėliau profesorius gilinosi į tai, kaip reikėtų įgyvendinti visuotinę teisę į sveikatą. 3-iojo tikslo (užtikrinti sveiką gyvenimą ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę), pasak prof. D. Pūro, neįmanoma realizuoti, jei valstybės į šią sritį žvelgs siaurai, susikoncentruos tik į biomedicininį modelį. „Kalbant apie gyvybę gelbėjančius medikamentus, turime susitarti, kad neatsitiktų taip, jog tie, kuriems labiausiai jų reikia, negali jų gauti“, – apie Vakaruose išrandamus vaistus, kainuojančius itin brangiai, sakė jis. Kita medalio pusė – perteklinis vaistų vartojimas. Profesorius pasakojo, kad nukeliavus į Alžyrą ir pasiteiravus, kaip jie dirba psichikos sveikatos srityje, bus atsakyta, kad visi reikalingi vaistai pacientams suteikiami. „Psichikos ligoms jie pritaiko tą patį metodą, kuris naudojamas infekcinių ligų gydymui. Ir mano pareiga sakyti, kad reikia investuoti į sveiką vaikystę, emocinę raidą, prievartos mažinimą“, – pabrėžė jis.

Paskutinis aspektas, pristatytas JT specialiojo pranešėjo, galintis rimtai sutrukdyti pasiekti Darnaus vystymosi tikslus, yra smurtas. Anot prof. D. Pūro, toleruodami švelnesnes jo formas, palaikome tokias ideologijas, kurios, pavyzdžiui, sako, kad šeimoje prievarta galima. Smurtą prieš vaikus visiškai uždraudusios tik apie penktadalis pasaulio valstybių. „O paskui klausia, kodėl žmonės tokie žiaurūs… Todėl, kad mes tą skatiname. Kiekvieną kartą didžiuosius prievartos apsireiškimus, tokius kaip terorizmas, susieju su tuo, kad visuomenė kasdieniame gyvenime toleruoja nemažai smurto ir prievartos rūšių“, – teigė profesorius.

Ši vieša prof. Dainiaus Pūro paskaita – antroji iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Studentų mokslinės draugijos inicijuoto ciklo.

Manoteisės.lt

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: