Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį įpareigojo sostinės Civilinės metrikacijos skyrių už belgo ištekėjusios lietuvės pavardę santuokos liudijime rašyti su nelietuviška raide “w”.
Teismo pranešime spaudai pažymima, kad neleidus pakeisti pavardės Europos Žmogaus Teisių Teismas galėtų tai pripažinti diskriminacija.
“Teismas, atsižvelgdamas į visas pareiškėjų nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos: Lietuvoje yra registruoti asmenys, kurių pavardėse egzistuoja “w” raidė, o pareiškėjos atveju, atsisakius tai padaryti, Europos Žmogaus Teisių Teismas gali tai pripažinti kaip diskriminaciją”, – sakoma pranešime.
Anot teismo, asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi prioritetą prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą, neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Nutartyje teigiama, kad nebesant valstybes skiriančios ribos, negalima riboti asmens įstatyminės teisės pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei).
Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai sukeliami dideli nepatogumai turint skirtingai rašomą jos ir sutuoktinio pavardę, o sutuoktinių vaikų pavardė visuomet skirsis nuo tėvo arba motinos pavardės, taip suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus.
Kaip pranešė teisme pareiškėjams padėjusi viešoji įstaiga Europos žmogaus teisių fondas, pernai kovą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius susituokusiems lietuvei ir belgui išdavė santuokos liudijimą, kuriame moters pavardė įrašyta su “v” raide (Pauvels), o jos vyrui pavardė palikta originalo forma, t. y. su “w” raide (Pauwels). Sutuoktiniai šį sprendimą apskundė.
Vilniaus mieto apylinkės teismas panaikino Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą ir įpareigojo pakeisti pareiškėjos pavardę santuokos liudijime į “Pauwels” bei išduoti naują santuokos liudijimą.
Nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas.
Teisme lietuvei atstovavęs advokatas Modestas Sriubas per spaudos konferenciją ketvirtadienį atkreipė dėmesį, kad šioje byloje privatus interesas nusvėrė viešąjį – Konstitucijoje įtvirtintas privataus gyvenimo neliečiamumas įvertintas kaip svarbesnis nei taip pat konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos principas.
“Mes kaip vieną iš argumentų pateikėme, kad šiai dienai yra nemažas skaičius žmonių, kurie jau turi (dokumentus) su “w” raide. Mes pateikėme Gyventojų registro tarnybos pažymą, kad tokių pavardžių buvo 69 vienetai, o vardų – 13. Tai vėlgi oponuojanti pusė negalėjo paaiškinti, kodėl šiuo atveju pareiškėjai yra nediskriminuojami šitų asmenų atžvilgiu, kurie turi asmens tapatybės dokumentus su “w”, – aiškino advokatas.
Advokato padėjėja Evelina Baliko sakė, kad šis sprendimas galėtų būti akstinas pagaliau priimti įstatymus, leidžiančius asmenvardžius rašyti ne tik lietuviškai ir pasuose.
“Tikimės, kad šis precedentas pagreitins procesą Lietuvoje ir nereikės laukti, kol Lietuva bus pripažinta, kad pažeidžia (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos) konvencijos 8 straipsnį dėl privataus gyvenimo”, – sakė E.Baliko.
Spaudos konferencijoje ketvirtadienį dalyvavęs belgas Bartas Pauwelsas (Bartas Pauelsas) tvirtino, kad jis su žmona į teismus nusprendė kreiptis po to, kai jo tėvai, norėję abiem sutuoktiniams palikti turto, susidūrė su sunkumais dėl skirtingų jų pavardžių.
“Mano tėvai pasiruošė palikimą atiduoti, norėjo įtraukti mano žmoną, kuri yra Lietuvos pilietė, ir kai jie kreipėsi į notarą Belgijoje, notaras pamatė, kad yra rašybos klaida, nes žmonos pavardė neatitinka mano pavardės. Prašė papildomų paaiškinimų, tai buvo pirmas labai rimtas nepatogumas (…). Lietuvoje tai yra traktuojama kaip ta pati pavardė, tačiau kitur Europos Sąjungoje keliaujant tai yra kitokia pavardė”, – sakė B.Pauwelsas.
Jis teigė, kad Lietuvoje gyvendamas jau daugiau kaip dešimtmetį nepastebėjo praktinių trukdžių naudoti “w” savo pavardėje.
“Niekur nesusidūriau, kad kokia nors sekretorė klaustų, kur jai klaviatūroje rasti “w”. Visur sistemos puikiausiai veikia”, – įsitikinęs B.Pauwels.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Lenkijos pilietis Lukaszas Wardyn (Lukašas Vardynas), kovojantis už tai, kad žmona – lenkų kilmės Lietuvos pilietė Malgožata Runevič-Vardyn – ir vaikai galėtų turėti Wardyn pavardę su “w”, vylėsi, jog ketvirtadienio teismo sprendimas sukuria jam palankią praktiką. Jis pasakojo, kad po kelerių metų tikėjosi sulaukti sau palankaus sprendimo Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komitete, tačiau dabar viliasi greitesnių pokyčių.
“Mes, tikėtina, pasieksime pergalę komitete po kelerių metų, tačiau tikimės, kad tai jau nebus svarbu – tikimės, kad to jau nereikės, nes pokyčiai, kurie ką tik prasidėjo, bus tokie reikšmingi, kad mūsų reikalas bus išspręstas iki to laiko”, – dėstė L.Wardyn.
Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose nelietuviškos kilmės pavardės rašomos lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.
Seime svarstomi du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje.
Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
Pagal įprastą tvarką remdamosi santuokos liudijimais Policijos komisariatų migracijos valdybos išduoda naujus asmens dokumentus.
