Vienas gražiausių pastatų Kauno senamiestyje, pasižymintis įspūdinga gotikine architektūra, vienas iš miesto simbolių – Perkūno namas.
Šis, įvairiausiomis legendomis apipintas pastatas, traukte traukia turistus, užeiti, apsidairyti ir trumpm sugrįžti į praeitį. Teatralizuotų ekskursijų metu čia galima išvysti Hanzos pirklį (Perkūno namo savininką), sudalyvauti viduramžių šokių pamokėlėje, paskanauti viduramžiškų vaišių. Tai seniausias, išlikęs gyvenamasis pastatas Kaune, kuris yra įtrauktas į turistinių maršrutų lankomų objektų sąrašą. Visi, užsukę į Perkūno namus, sužinos kaip buvo gyvenama tais laikais, kuomet Kaunas pasižymėjo kaip prekybinis miestas.
Kodėl pavadintas Perkūno namu?
Tamsesnių plytų ornamentas, primenantis rombus, išduoda, kad šis pastatas pastatytas XV – XVI amžiuje ir stovi jau daugiau kaip 500 metų. Namo legendą paskatino 1818 m. pastato sienoje rasta 27 – 30 cm aukščio žmogaus figūros skulptūrėlė, kurio rankos laikė tris žuvis, kojos – sukryžiuotos, o galvą vainikavo miesto vaizdas su bokštais ir šventyklomis. Šis radinys keliavo po Varšuvos ir Peterburgo muziejus, o patekęs į Rusijos imperijos sostinę – dingo. Skulptūrėlės vaizdas iššaukė įvairias interpretacijas. Istoriko Teodoro Narbuto versija, kad tai yra pagonių dievo perkūno atvaizdas, buvo priimtiniausia. Dėl šios priežasties ir pats namas įvardijamas Perkūno šventykla.
Manoma, kad pirmoji namo paskirtis – gyvenamoji
Tikrąją pirminę namo paskirtį atskleidė tyrinėtojas Jurgis Oksas. 1985 m. Maskvoje centriniame senųjų aktų archyve rasti įrašai, kuriuose nurodytas, žinomas pirmasis namo savininkas – pirklys Steponas Dulkė. 1546 metais, jis pasirašė namo pardavimo dokumentus ir tuomet paaiškėjo, kad šiame name jis su šeima įsikūrė tada, kai jo žmona jį paveldėjo. Kam namas buvo naudojamas prieš jį įsigyjant S. Dulkei, išlieka paslaptis. Taigi jis buvo vienas pirmųjų gyventojų. Šis paveldėjimas įrodo, kad pirmoji namo paskirtis nebuvo visuomeninė.
Nepaisant paskelbtų archyvo duomenų, daugelyje šaltinių randamos kelios nepagrįstos namo paskirties versijos. Vienoje jų teigiama, kad tai buvo prekybinė būstinė, kuri priklausė Hanzos pirkliams, kita – jog tai, tikra lietuviška pirklių susitikimo vieta, taip pat nepamirštama ir galima šventovės versija. Apie pastato kilmę sprendžiant iš jo gotikinių likučių, buvo pasikliauta Hanzos pirklių kontoros interpretacija, kuri paplito tiek tarp mokslininkų, tiek visuomenėje. Nuomonė, kad tai buvo prekybinė būstinė, gridžiama faktais, jog pastate nebuvo virtuvės, o pirmasis aukštas su antruoju neturėjo jokio ryšio, kadangi nebuvo rasti laiptai, leidžiantys ten patekti. Istorija byloja, kad XVII amžiaus pradžioje ši vieta priklausė jėzuitams ir įrenginėjant koplyčią namas buvo rekonstruotas – išgriautos vidinės sienos ir perdanga. Tokių pertvarkymų metu galėjo būti sunaikinti gyvenamųjų namų atributų pėdsakai.
Originaliai restauruotas
© Monikos Višinskaitės nuotr. / KaunoZinios.lt
Perkūno namo gotikinė kompozicija atkurta XX amžiaus septinto dešimtmečio pabaigoje, kurio darbams buvo vadovaujamasi architektės Dalijos Zareckienės parengtu projektu. Daugelis sunaikintų architektūrinių detalių buvo atkurtos remiantis autentiškų gotikinių fragmentų teikiama informacija.Geriausiai išlaikytas buvo rytinio fasado frontas. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, išlikusių autentiškų likučių dėka atkurtos jo detalės. Turint nemažą kiekį autentiškos informacijos, atkurti pastato fragmentai, gali turėti tik minimalius skirtumus nuo suirusių originalių detalių.
Sunkiausia buvo atkurti XVII amžiuje nugriautus pietinius laiptus ir 1850 m. nugriautą vakarinį frontą. Pastarojo elementai buvo užfiksuoti XVIII amžiaus piešinyje, tačiau jis smarkiai skyrėsi nuo originalo. Neturint pirminės piešinio versijos, teko pasikliauti netikslia kopija. Taip pat mažai informacijos buvo ir apie pietinius laiptus. Juos atkuriant buvo remiamasi dviejų atramų, apatinės aikštelės pamatų ir antrojo aukšto durų pėdsakais. Taip buvo nustatytas laiptų plotis, ilgis ir kilimo kampas. Restauruojant laiptus, neturėta jokios vaizdinės medžiagos, taigi juos mėginta priderinti prie fasado kompozicijos.
Atkuriant Perkūno namą, buvo atstatytas pirminis pastato vaizdas ir interjero detalės. Restauravimo darbams daug pagelbėjo turimas didelis kiekis autentiškos informacijos, kurios dėka buvo atkurta gotikinė architektūros kompozicija.
Perkūno namas stebina savo išvaizda. Čia yra galimybė pamatyti interjero detales, kurios išlaikytos net 500 metų. Namo sienose yra nišų, kuriose galima ką nors pasidėti, prie langų stovi mūriniai suoliukai. Taip pat yra išlikęs erkeris – tai pastato dalis, tarsi nedidelis balkonėlis, kurio plotas siekia vos 1 kvadratinį metrą.
