© Monikos Višinskaitės nuotr. / KaunoZinios.lt

Vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės rytų Europoje – Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis. Šis pastatų kompleksas pastatytas XVII – XVIII amžiuje, remiant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui, Kristupui Zigmantui Pacui (1621 – 1684). Vienuolyną projektuoti ėmėsi italų architektas Džiovanis Batista Fredianis.

Ansamblio akcentas – bažnyčia. Jos fasade vyrauja šešiakampis kupolas, kampiniai bokštai, įgaubta vidurinė dalis, pagrindinė fasado savybė –statmeninis polėkis. Aukščiausiu ansamblio tašku laikomas  grakštus kryžius, vainikuojantis šešiakampį žibintą. Tai pirmas pastatas Europoje, kurio statybai naudota įgaubta bažnyčios fasado plokštuma, šešiakampis planas, o vienuolyno kompozicija – ašinė simetriška.

Kiekviena freska priklauso vis kitam ciklui, kurie toliau vysto vieną ar kelias temas, keliose patalpose. Viską sujungia pagrindinė tema – Marijos išaukštinimas. Nuo Šventųjų vartų iki bažnyčios portalo ir nuo Svečių namo šiaurinio bei pietinio sparnų durų iki vienuolyno šiaurinio bei pietinio korpusų galerijų vartų yra užšifruota Marijos monograma.

Vienuolyne galima pamatyti šešis M. A. Palonio nutapytus molbertinius paveikslus, tarp kurių yra ir K. Paco bei jo žmonos portretai. Šiauriniame bokšte kabo du varpai, nulieti XVII a. Jono Delamarso 1676 metais.

Pavyko išgyventi sunkmetį

1664 metais, LDK kancleris Pažaislio dvarą dovanojo vienuoliams kamalduliams. Patį kamaldulių ordiną įkūrė benediktas šv. Romualdas (950 – 1027). Tai padaryti jį paskatino susapnuotas sapnas, apie baltai apsirengusius vienuolius, kopiančius į dangų. Vienuoliai duodavo vienatvės ir tylėjimo įžadus, kiekvienas gaudavo atskirą celę, didžiąją laiko dalį melsdavosi, vilkėjo ilgais, baltais abitais. K. Z. Pacas mirė 1684 m., taip ir nebaigęs pradėtų statybų.

© Monikos Višinskaitės nuotr. / KaunoZinios.lt

1712 m. bažnyčiai suteiktas Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo titulas. 1812 metais, Napaleono armija nusiaubė vienuolyną ir  1831 m., caro Nikolajaus I įsakymu vienuolynas uždarytas, kamalduliai ištremti. Po metų Pažaislio vienuolyno turtas parduotas Uspensijos vienuolynui. Prasidėjo statybų darbai, naikinamos meninės vienuolyno vertybės, pakeista visa ansamblio įranga.

1921 m., vienuolynas parduodamas iš Čikagos atvykusioms Šv.  Kazimiero kongregacijos seserims. Jos vienuolynu rūpinosi iki 1948 metų. Nuo 1948m., iki 1967 m., Pažaislio vienuolyno savininkai keitėsi tris kartus. Ir galiausiai 1967 – 1992 metais, Pažaislis tapo Valstybinio M.K Čiurlionio muziejaus filialu. Tuomet prasidėjo restauravimo darbai. 1992 m. Pažaislį globoti, atkurti vienuolyno ansamblį, grąžinti dvasingumą vėl ėmėsi Šv. Kazimiero kongregacijos seserys.

Žavi ne tik tautiečius, bet ir turistus

Šį meno kūrinį galima išvysti prie Kauno marių, ant Pažaislio kalvos, o nuo miesto centro, ten nuvykti galima tiesiog troleibusu. Turistai atvykę i Lietuvą nepraleidžia progos aplankyti vienuolyną. Tai vienintelis Lietuvoje barokinės ašies kompozicijos pavyzdys.

© Monikos Višinskaitės nuotr. / KaunoZinios.lt

Šiandiena čia vis dar šeimininkauja Šv. Kazimiero kongregacijos seserys. Pagrindinis jų tikslas – pratęsti ir puoselėti Dievo garbinimo tradicijas. Vienuolyne galima apsilankyti viename moderniausių muziejų Lietuvoje, kuris stulbina muziejinių bei religinių vertybių gausa. Pažaislio vienuolyno kiemelyje rengiami Pažaislio muzikos festivaliai, dailininkų plenerai, poezijos vakarai taip pat ekskursijos. Šv. Mišios aukojamos kiekvieną sekmadienį 11 valandą. Ansamblis yra lankomas kasdiena nuo 11 iki 17 valandos.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: