Vytauto Didžiojo karo muziejus – garbingos Lietuvos praeities atminimo saugotojas

Paskelbė: Data: 2014-07-09 10:09

Spausdinti | Komentarai

Vytauto Didžiojo karo muziejus – vienas iš didžiausių ir seniausių muziejų Lietuvoje, primenantis įspūdingą Lietuvos ir užsienio šalių karybos istoriją.  Įsikūręs tarpukariu, šis muziejus savo šimtais tūkstančių skaičiuojamų eksponatų gausa primena sunkius kelius, kuriais lietuviai žygiavo iki pat pergalingo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo.

Muziejus garsėja įspūdinga ginklų kolekcija, kuri yra viena didžiausių Rytų Europoje, Dariaus ir Girėno lėktuvo „Lituanica“ nuolaužomis, skrydžio per Atlantą daiktais, dokumentais, nuotraukomis bei kitais istoriškai reikšmingais eksponatais.

Istorija

Pirmasis iškilmingas muziejaus atidarymas įvyko 1921 m., vasario 16-ąją, minint Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės dieną. Jo įkūrėju laikomas generolas ir leitenantas, politinis veikėjas Vladas Nagevičius, įrengęs pirmąją Karo muziejaus ekspoziciją. Pradžioje muziejus buvo įsikūręs carinės Rusijos kariuomenės Dono pėstininkų pulko mediniame manieže. 1930 metais muziejus gavo Vytauto Didžiojo vardą, o 1936 metais buvo perkeltas į dabartines patalpas.

1940 m., sovietmečio okupacijos metu, muziejus vardas buvo pakeistas ir neteko nemažai eksponatų:  kariuomenės pulkų vėliavų, nuotraukų, artilerijos pabūklų . Jų vietą užėmė sovietinę ideologiją propaguojantys  daiktai. 1950 m. sunaikinta Laisvės statula, Nežinomo kareivio kapas, kitos skulptūros. Tačiau jau 1990 m. muziejus atgavo savo vardą ir buvo papildytas naujais surinktais ir dovanotais daiktais.

Muziejaus ekspozicijos

Po 7-erius metus trukusių remonto darbų šiuo metu lankytojams atviros visos dešimt muziejaus ekspozicijų.

©  KaunoZinios.lt nuotr.

Sukilimų salė, atidaryta 2013 m. gruodžio 20d, skirta 1863–1864 m. sukilimui Lietuvoje. Joje suteikiama puiki proga susipažinti su XIX a. sukilimų ir neginkluotos kovos pasipriešinimo dalyvių eksponatais: pasipriešinimo dalyvių portretais, ginklais, uniformomis, asmeniniais daiktais.

Muziejuje esanti garsioji „Lituanicos“ memorialinė ekspozicija, skirta atminti Lietuvos lakūnų, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį, įvykusį 1933 m. Joje galima pasižvalgyti į lėktuvo „Lituanica” relikvijas, asmeninius lakūnų daiktus .

©  KaunoZinios.lt nuotr.

Ekspozijcijoje „Lietuvos kariuomenė 1920–1940 m.“ suteikima proga susipažinti su to laikotarpio karine vadovybe, kariuomenės rūšimis, taip pat plačiau pasidomėti sukarinta organizacija – Šaulių sąjunga. Pro akis nepraslys ir specialiosios paskirties lėktuvas ANBO-I.

„Antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1941–1956 m.“, tai ekspozicija leidžianti pasinerti į pasipriešinimo laikotarpį, kurį mena pokario partizanų ginklai, daiktai, nuotraukų kopijos, apdovanojimai. Čia stovi ir „Harley-Davidson” motociklas, kuris įpatingai  pasitarnavo 1941 m. sukilimo dalyviams

©  KaunoZinios.lt nuotr.

„Ginklų istorijos ekspozicijoje (pasaulinė  ginklų raida nuo XVI iki XX a.)“ akį traukia įspūdingi ginklai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų tolimiausių pasaulio kraštų. Dar muziejaus pradžioje pradėta kaupti, šiuo metu itin gausi ginklų kolekcija išdėstyta pagal „laiko juostą“, nuo ankstyvųjų iki vėlyvųjų.

Ekspozicija „Karyba priešistorinėje Lietuvoje“ atskleidžia dar akmens amžiaus karybos įpatumus, kuomet ginklai buvo gaminami iš titnago, kaulo, rago ir akmens. Taip pat čia galima susipažinti ir  su ankstyvųjų metalų ir geležies amžiaus karyba.

©  KaunoZinios.lt nuotr.

Salėje „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karybos istorija XIII–XVII a.“ atskleidžiama Lietuvos karybos istorijos raida. Joje galima pasigrožėti Kauno pilies puolimo maketu, bei XVIa. kariais, atvaizduojančiais to laikmečio šarvuotę ir ginkluotę. Taip pat tai puiki proga susipažinti su to meto žymiais kariuomenės vadais, istoriniais LDK žemėlapiais.

Tik įžengus į „Vytauto kapelos ekspozicją“ dėmesį atkreipia didinga Vytauto skluptūra, kurią sukūrė vienas žinomiausių skulptorių Vladas Grybas, 1934m. Čia eksponuojami ir Lietuvos valdovų portretai bei žavingi paveikslai vaizduojantys Lietuvai svarbiausius mūšius.

©  KaunoZinios.lt nuotr.

Didžiosios salės ekspozicijoje galima susipažinti su muziejaus istorija. Taip pat čia esanatys eksponatai mena  1940 metų okupacijos laikotarpį, kurį iliustruoja kulkosvaidžiai, partizanų ir okupantų ginklai.

„Žuvusiųjų už Lietuvos laivę kripta“ pirmą kartą atidaryta 1938m. Ji įpatinga savo sienomis, kuriose patalpintos balto marmuro lentos. Jose auksinėmis raidėmis įrašyti už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę kovojusių bei žuvusių karininkų, puskarininkių, karių, šaulių ir partizanų vardai.

© Margaritos Germanavičiūtės / KaunoZinios.lt nuotr.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis

Anksčiau karo muziejaus sodelis buvo prekybos vieta, tačiau vėliau ji buvo panaikinta. Vietoj to, tarpukariu, šioje vietoje iškilo skulptūros skirtos pagerbti Lietuvos didvyriams ir kitiems tautai nusipelniusiems veikėjams. Vienos žymiausių statulų yra J. Zikaro statula „Knygnešys“, Bernardo Bučo „Sėjėjas“, paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“. Karo muziejaus sodelio šviesulys – šalia nežinomo kario kapo amžinąja ugnimi degantis aukuras, skirtas pagerbti žuvusiems kovose už Lietuvos laisvę.

© Margaritos Germanavičiūtės / KaunoZinios.lt nuotr.

Karilionas

Kauno karilionas – tai Vienybės aikštėje esantis bokštas, lauke skambantis muzikos instrumentas, sudarytas iš tarpusavyje suderintų įvairaus dydžio varpų komplekso. Varpais skambinama su klavišais ir pedalais. 2006 metais karilionas atnaujintas, šiuo metu jį sudaro  46 varpai.Kauno karilionas įrengtas Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte 1937 m., generolo Vlado Nagevičiaus ir kompozitoriaus Juozo Tallat – Kelpšos iniciatyva. Šiuo metu tai vienas iš dviejų karilionų Lietuvoje.

© Margaritos Germanavičiūtės / KaunoZinios.lt nuotr.

Paminklas laisvei

Vienybės aikštės pažiba – didinga Laisvės statula, sukurta žymaus lietuvių menininko Juozo Zikaro.  Sovietmečiu nugriautas, tačiau 1989 metais atkurtas paminklas vaizduoja angelą – laisvės simbolį.

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
traffix.lt