„Stanfordo“ universiteto teisės profesorius atsisakė „Meta“ kaip kliento dėl staigių pokyčių Marko Zuckerbergo įmonėje. 2023 m. Markas Lemlis atstovavo „Meta“ dirbtinio intelekto autorinių teisių byloje prieš komikę Sarah Silverman ir kitus. Pastarieji Zuckerbergo įmonės pokyčiai dar labiau sutampa su Elono Musko nuomonėmis ir strategijomis.
Markas Lemlis, „Stanfordo“ universiteto teisės profesorius ir advokatas, atstovavęs „Meta“ 2023 m. autorinių teisių byloje, pareiškė, kad atsisakė įmonės kaip kliento dėl generalinio direktoriaus Marko Zuckerbergo „panirimo į toksišką vyriškumą ir neonacizminį įtūžį“.
„Atleidau „Meta“ kaip klientą. Esu įsitikinęs, kad atstovautoje dirbtinio intelekto autorinių teisių byloje jie yra teisūs ir tikiuosi, kad ją laimės, tačiau ramia sąžine šiai įmonei daugiau atstovauti nebegaliu“, – savo „LinkedIn“ paskyroje paskelbė „Lex Lumina“ advokatų kontoros partneris Lemlis.
Jis ir „Lex Lumina“ atstovavo „Meta“, kai 2023 m. komikė Sarah Silverman ir kiti autoriai padavė į teismą „Facebook“ savininką. Jie pareiškė, „Llama AI“ dirbtinio intelekto modelio mokymas iš jų parašytų knygų pažeidė autorinių teisių taisykles. Tuomet „Meta“ advokatai argumentavo, kad tokie pareiškimai nepasiteisins. Anot jų, autoriai nesugebėjo įrodyti, kad „Llama“ sugeneruotas tekstas primena jų parašytas knygas. Byla vis dar tęsiasi.
Asmeninėje „LinkedIn“ paskyroje Lemlis taip pat pabrėžė, kad nustos naudotis kai kuriais „Meta“ produktais. Jis deaktyvavo savo „Threads“ paskyrą, nes nenorėjo „palaikyti į „Twitter“ panašias programas, kurias valdo Musko mėgdžiotojas“. Advokatas taip pat pranešė, kad daugiau nebepirks jokių produktų, reklamuojamų „Facebook“ ar „Instagram“ platformose. „Svarsčiau nebesinaudoti ir „Facebook“, tačiau man svarbūs čia užmegzti ryšiai ir sutikti draugai“, – rašė Lemlis.
Lemlis dirba tyrėju „Stanfordo ekonominės politikos tyrimų institute“, o „Lex Lumina“ jis dirba su bylomis, susijusiomis su intelektine nuosavybe, antimonopolija ir internetinėmis teisėmis. „Ne visus įmanoma papirkti. Mes didžiuojamės, kad mūsų įmonė neparduoda mūsų įsitikinimų. Tačiau Amerikoje šis reiškinys tampa vis retesnis“, – teigia „Lex Lumina“ valdantysis partneris Rhettas Millsapsas.
Nuo metų pradžios, Zuckerbergas įvedė nemažai pakeitimų, įskaitant trečiųjų šalių faktų tikrinimo panaikinimą, vietoje kurio dabar pirmenybė suteikiama bendruomenės pastabų sekcijai. „Meta“ taip pat planavo sumažinti įvairovę, lygybę ir įtraukties iniciatyvas įmonėje.
Zuckerbergas neseniai pareiškė, kad „Meta“ reikia daugiau „vyriškos energijos“. „Manau, kad vyriška energija yra gerai ir, aišku, visuomenėje jos apstu, tačiau darbo kultūroje nuo to stengiamasi pabėgti“, – jis tikino „The Joe Rogan Experience“ tinklalaidėje.
Zuckerbergo įmonės „Meta“ pokyčiai primena Elono Musko socialinio tinklo platformos „X“ pasikeitimus. Muskas kategoriškai nusiteikęs prieš įvairovę, įtrauktį, lygybę ir turinio ribojimą. Muskas palaiko dešiniąsias politines partijas ir jų atstovus Europoje ir JAV.
Jo išreikšta parama Donaldui Trumui pelnė jam Vyriausybės efektyvumo departamento vadovo vietą. Zuckerbergas taip pat pradėjo mėgdžioti Musko politinius ir draugiškus santykius su D. Trumpu.
„Meta“ paaukojo vieną milijoną dolerių prezidento inauguracijos fondui. Zuckerbergas atsisakė paremti jokius kitus kandidatus 2024 m. rinkimų kampanijose. Šie veiksmai išryškina pasikeitusį jo požiūrį į Trumpą.
2020 m., kai D. Trumpas „Facebook“ platformoje pasidalino savo necenzūruotomis mintimis, Zuckerbergas „nusivylė ir pasišlykštėjo Trumpo skaldančia ir konfliktiška retorika“. 2021 m. buvo užblokuotos D. Trumpo „Facebook“ ir „Instagram“ paskyros dėl „žmonių, sausio 6 d. dalyvavusių Kapitolijaus šturme, liaupsėjimo“.
