algirdasbutkevicius.lt archyvo nuotr.

Lenkijos dienraščio “Rzeczpospolita” apžvalgininkas Jerzis Haszczynskis (Ježis Haščynskis) teigia, jog permainos Lietuvos Vyriausybėje teikia vilčių – lenkų tautinė mažuma Lietuvoje gali tikėtis naudos įstatymų leidyboje, o mainais už tai Varšuvos pagalba gali būti pravarti naujai Vyriausybei sprendžiant ekonomikos bei energetikos problemas.

“Algirdas Butkevičius ir kitų vyriausybę formuojančių partijų lyderiai žada lenkams naudingas permainas įstatymų leidyboje. Nebūtinai dėl to, kad jiems labai rūpi mažumos – jie veikiau galvoja apie šalies ekonominius ir energetinius interesus, o Varšuva, tebelaukianti žingsnių Lietuvos lenkų atžvilgiu, gali šioje srityje pagelbėti”, – rašo J.Haszczynskis trečiadienį paskelbtame komentare.

Jis pastebi, jog “santykiuose su Lietuva jau porą pastarųjų metų niekas neteikė vilčių – nei Lietuvos politikų pasisakymų tonas, nei, kad daug svarbiau, jų veiksmai dėl teisės aktų, susijusių su tautinėmis mažumomis”. Apžvalgininkas šiuo atveju mini prieš pusantrų metų priimtą Švietimo įstatymą, kuriuo, anot jo, Lietuvoje gyvenančių lenkų teisės buvo ribojamos, o ne didinamos.

“Dabar pagaliau atsirado pokyčių galimybė. Kol kas galima kalbėti tik apie galimybę – pirmiausiai dėl to, kad nėra tikrumo, ar jau porą savaičių formuojama vyriausybė galų gale atsiras. Antra, Lietuvos politikai jau ne kartą žadėjo daug nuveikti dėl lenkų mažumos, tačiau nedaug iš to išeidavo arba tapdavo dar blogiau nei anksčiau. Jeigu Algirdo Butkevičiaus vadovaujama vyriausybė vis dėlto pradės darbą, Lenkija į tai turėtų reaguoti teigiamai”, – teigia J.Haszczynskis.

Autorius pažymi, kad A.Butkevičiaus Ministrų kabinetas ideologiškai visiškai nepanašus į Lenkijos vyriausybę: “Jame dominuoja kairiosios jėgos (postkomunistinės, jeigu praėjus tiek daug metų po Sovietų Sąjungos griūties dar galima prasmingai naudoti šį apibrėžimą) ir populistai. Visi mažiau ar labiau prorusiški”.

Tačiau pagrindinis išskirtinis būsimos Vyriausybės bruožas gali būti tas, kad ji bus pirmoji, kurioje svarbia koalicijos nare taps lenkų partija – Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) – jai teks ypatingos svarbos energetikos ministro postas.

“Darbą baigiančioje konservatorių vyriausybėje šis postas buvo nepaprastai svarbus – beveik antras po premjero. Tai nestebina šalyje, kuri, reikalaujant Briuseliui, uždarė Ignalinos atominę elektrinę, šiuo atžvilgiu tapdama beveik 100 proc. priklausoma nuo Maskvos, ir desperatiškai mėgino pakeisti šią padėtį, planuodama statyti naują atominę jėgainę bei užbaigti energetikos jungtį su Lenkija”, – teigia “Rzeczpospolita” apžvalgininkas.

Anot jo, aštuonis narius Seime turinčios lenkų partijos dalyvavimas Lietuvos vyriausybėje – geriausias būdas išspręsti dvi problemas.

“Pirma, LLRA, iki šiol veikusiai tik keliuose rajonuose Vilniaus krašte, kur gyvena daug lenkų, teks dalis atsakomybės už visą šalį, ir tai jai bus naudinga. Antra, Lietuvos vyriausybė tam tikru laipsniui turi patenkinti lenkų mažumos reikalavimus, nes jos partija reikalinga, siekiant atimti didelę valdžią iš prezidentės Dalios Grybauskaitės (kuri puikiai pasirodė gadinant tai, ką dar buvo įmanoma nuveikti Lietuvos ir Lenkijos santykiuose)”, – svarsto J.Haszczynskis.

Paskutinius kelerius metus Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties. Šiemet vasarą prezidentė D.Grybauskaitė pareiškė, kad “geriau kai kuriuose santykiuose daryti tam tikrą pauzę nei bandyti taisyti, kas šiuo metu nepataisoma”.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: