(c) Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Išgirsti, paklausai, kūnu nubėga šiurpuliukai ir persikeli, rodos, į kitą pasaulį. Tokie jausmai apima kone kiekvieną, išgirdusį nuostabų A. Smilgevičiūtės balsą.

Lapkričio 20 dieną Kauno klube “Combo” vyko A. Smilgevičiūtės ir grupės “Skylė” naujo albumo “Broliai” pristatymas. Šis albumas skirtas partizanams, kovojusiems už Lietuvos laisvę 1944 – 1953 metais. Dainų tekstai parašyti remiantis autentišku partizano Liongino Baliukevičiaus – Dzūko dienoraščiu, kitų partizanų išlikusiomis atsiminimų nuotrupomis, jų kurtais eilėraščiais. Keletas eilėraščių tekstų palikti originalūs, jiems sukurta tik muzika. Taip pat muzika sukurta ir partizanų atsiminimuose išlikusiai sutartinei. Pirmųjų albumų viršeliai padengti oda – tokiu būdu grupė „Skylė“ nutarė pagerbti partizanus bei parodyti, jog šis albumas jiems yra labai svarbus.

Šeštadienio vakarą A. Smilgevičiūtė ir grupė “Skylė” dar kartą įrodė, jog scena jiems tarsi antrieji namai – čia jie ne tik atlieka dainas, bet ir patys išgyvena kiekvieną žodį, kiekvieną natą. Tiesiog buvo neįmanoma nepastebėti įsijautimo, atsipalaidavimo ir palaimos atlikėjų akyse. Jie apgalvojo kiekvieną smulkmeną – be pagrindinių roko grupės instrumentų buvo įtraukti ir vakaro temai artimi: kanklės, lumzdelis ir akordeonas. Be to, dainas grupei atlikti padėjo vyrų vokalinė grupė. Atlikėjų apranga taip pat atspindėjo pagrindinę albumo temą, o A. Smilgevičiūtė kostiumus pakeitė net keturis kartus. Deganti žvakė ant scenos kūrė ramybės ir jaukumo atmosferą.

“Tai fantastiška – gyva muzika, nuostabūs balsai, prasmingi dainų tekstai, – pasigėrėjimo koncertu neslėpė grupės „Skylė“ gerbėjas Ramūnas. Tuo tarpu Ramūno draugė Miglė turėjo kiek kitokią nuomonę: „Mano manymu dainos yra geros, tačiau jų išdėstymas pasirinktas neapgalvotai – renginio pradžia ir pabaiga energingi, o vidurys palyginus nykus, neįsimenantis“.

Publika buvo labai įvairi: pasiklausyti koncerto atvyko tiek vaikai, tiek suaugę. Pavyko pakalbinti ir vieną vyriausių pristatyme dalyvavusių klausytojų. Septyniasdešimtmetė Irena sakė, jog atvykti į koncertą ją paskatino atsiminimai apie brolį, kuris buvo partizanas, todėl ji norėjusi dar kartą atgaivinti savo atsiminimus per dainas.

Pasibaigus koncertui, atlikėjai padėkojo ne tik publikai, bet ir partizanui L. Baliukevičiui – Dzūkui. Grupės nariai maloniai pasisiūlė pasirašyti ant albumų viršelių ir bendravo su visais renginio dalyviais. Gauti autografus nebuvo lengva – jų norėjo beveik visi, o Aistės Smilgevičiūtės parašo reikėjo palaukti ilgiau – prie kolegų atlikėja prisijungė kiek vėliau.

Viską apžvelgus, galima prieiti prie išvados, kad A.Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ sėkmė yra ta, jog jie daro tai, kas jiems teikia malonumą. Šis pojūtis perduodamas ir klausytojams – gyva muzika, šviesos efektai, puikiai suderinta roko ir archajinė lietuvių kultūra bei nuoširdus bendravimas su publika.

Straipsnis parengtas VU KHF LFR8 grupės studentės Emilijos Dabregaitės

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: