Apie mus lydinčius jausmus
(c) Urtės Latkauskaitės archyvo nuotr.

Mūsų gyvenimas pripildytas įvairiausių jausmų ir emocijų. Pagrindinės emocijos yra keturios: baimė, džiaugsmas, liūdesys, pyktis.
Jos tarpusavyje neretai susipina, juk vienu metu galime ir liūdėti ir bijoti.

Kartais „susimaišo“ ir, atrodytų, prieštaringi jausmai – tarkim, džiaugsmas ir liūdesys. Aišku, jaučiame ir daugiau jausmų. Nėra gerų ir blogų emocijų, visos yra žmogui naudingos ir būtinos.

Baimė praneša apie realų arba įsivaizduojamą pavojų, mobilizuoja veiksmui arba, atvirkščiai, sustingdo, kol svarstom, kaip geriau pasielgti.

Pyktis kyla tada, kai manome, kad mus priima nerimtai arba užtveria kelią iki siekiamo tikslo. Pykčio sukelta energija kartais gali būti naudinga–suteikia jėgos, drąsos ir pasitikėjimo savimi.

Liūdesys padeda nugrimzti savyje, kad išgyventum netektį (artimo žmogaus ar kokių nors savo savybių). Galiausiai ši emocija padeda susigrąžinti gyvybingumą.

Džiaugsmas skatina laimės hormonų gamybą. Tada jaučiamės pasitikintys, reikšmingi, laisvi, mylimi ir mylintys.

Svarbu patiems suprasti, kad kiekvienas žmogus didelis ir mažas, turi teisę jausti kylančius jausmus. Išgyvenami jausmai nėra ir negali būti nei geri, nei blogi. Jausmai tiesiog yra.

Tik kai kurie jausmai yra pageidautini ir malonūs, o kai kurie nepageidautini arba nemalonūs. Jausmus galima palyginti su elektros energija. Žinome, jei nėra teigiamo ir neigiamo krūvio – elektros srovė neteka. Vadinas, galime daryti išvadą, jog jausmai suteikia mums gyvybiškos energijos.

Tai natūralus procesas. Jei žmogus užgniaužia emociją, jis sulaiko ir energiją, tampa pasyvus, nedarbingas. Taip dažniausiai atsitinka, kai nebemokama tinkamai reikšti emocijų. Pagal jausmų raišką galime sąlyginai žmones suskirstyti į tris kategorijas:

– Kai mes savo jausmus sulaikome, neigiame juos. Tada sakome „man viskas gerai“, „man visai neliūdna“, „aš visai nepykstu“. Mes šypsomės, net kai mums norisi verkti.

Toks jausmų neigimas yra blogas ir pirmiausiai mums patiems. Atstumti, „apgauti“ jausmai verčia mus jausti įtampą, nepasitenkinimą, sumaištį. Mes pradedame blogai miegoti, kartais net galime susirgti.

– Kitas jausmų raiškos kraštutinumas – kai leidžiame savo jausmams mus užvaldyti. Jausmai tarsi užverda ir kunkuliuoja kaip koks verdantis puodas, galintis mus pačius apiplikyti. Tokie naikinantys jausmų būdai yra isterija, pykčio priepuoliai, nesibaigiantis džiaugsmas be jokios priežasties. Laikui bėgant mes galime pasijausti išsekę, netekę jėgų, viskam abejingi.

– Geriausias ir sveikiausias jausmų raiškos būdas, kai mes atpažįstame emociją, ją pripažįstame (kad ir kokia ji nemaloni būtų) ir išreiškiame priimtinais būdais, kurie nežaloja nei mūsų, nei aplinkinių. Jei mes džiaugiamės – apkabiname kitą žmogų, šokinėjame iš laimės. Jei pykstame–patrepsime kojomis ir išsakome, kas mūsų netenkina.

Sveikatos specialistai pastebi, kad žmogui lengviau gyventi, kai jis atpažįsta, pripažįsta ir kalba apie savo jausmus.

Yra daugybė būdų, kaip pasidalinti savo išgyvenimais. Neišreikšti ir slopinami jausmai dažnai „nusėda“ mūsų kūne ir virsta įsisenėjusiomis ligomis, kurių priežastys gydytojams atrodo labai neaiškios.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, kartu su Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento Švietimo ir ugdymo skyriumi, minėdamas rugsėjo 10-tąją – Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, dalyvaujant mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistėms ir mokyklos vaiko gerovės komisijos nariams organizuoja akciją „Kai buvo sunku, man padėjo…“ 3–11 klasių moksleiviams.

Akcija „Kai buvo sunku, man padėjo…“ vyks rugsėjo 8 – spalio 8 dienomis. Moksleiviai kviečiami aprašyti savo patirtį ir įmesti į mokykloje specialią šiems darbeliams paruoštą dėžutę.

Tikimasi, kad ši akcija paskatins moksleivius atvirai pasidalinti savo patirtimi su bendraamžiais, apie tai, kas jiems padėjo įvairiose gyvenimo situacijose, kai buvo sunku, nelengva.

Kauno miesto mokyklų moksleiviai galės susipažinti su savo bendraamžių patirtimi mokyklos stende, skirtame Pasaulinei psichikos sveikatos dienai.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro informacija

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: