Šiandien Kauno rajono savivaldybės kvietimu teko pasiplaukioti po Nemuną. Jei tiksliau – laivu „Tolstojus“ plaukti maršrutu Kaunas – Zapyškis – Kulautuva. Šio pasiplaukiojimo tikslas – supažindinti žurnalistus su nauju turistiniu maršrutu ir kitais į turizmą orientuotais projektais.
Kulautuva – man asmeniškai brangus miestelis, kuriame prabėgo daugelis vaikystės vasarų. Deja, augdamas mačiau kaip miestelis iš ramaus, bet gyvo ir žmonių pilno kurorto pamažu nyksta ir tampa turtingųjų miegamuoju kvartalu. Vaikų stovykla buvo nugriauta, sanatorijos korpusai – vienas po kito uždaromi. Užsidarė vienintelis miestelio knygynas, pramoninių prekių parduotuvė, spaudos kioskas… Galiausiai liko veikti tik viena parduotuvė, nedidelis paštas ir vaistinė. Žmonių gatvėse mažėjo, ir neretai išėjęs vakare pasivaikščioti ar ryte – pabėgioti, gatvėje nesutikdavai nė gyvos dvasios. Autobusas ėmė važiuoti vis rečiau, juk dabar jis veždavo tik vietinius. Ryte – į darbą Kaune, vakare – atgal.
Galėčiau parodyti ir daugiau sąstingio ženklų, bet manau, kad ir šių – per akis. Įdomus faktas iš Kulautuvos istorijos – 1920-aisiais tai buvo mažas, apleistas kaimelis, bet atkreipęs kurotologų dėmesį jau 1933-aisiais tapo klestinčiu kurortu, o prieš antrą pasaulinį karą pasiekė ir užsienio kurortų lygį. Labai norėtųsi patikėti, kad ši istorija pasikartos ir Kulautuvos gatves netrukus vėl užpildys ramaus poilsio pasiilgę turistai. Naujasis laivo maršrutas – pirmas žingsnelis ta kryptimi. Kiekvieną sekmadienį plaukiantis „Tolstojus“ už 10 Lt nuplukdys ten, leis dvi valandas pasivaikščioti po gaivų pušyno orą ir parplukdys atgal. Dviejų valandų nelabai užteks miesteliui ištyrinėti, bet pirmai pažinčiai pakaks ir to. O kitą kartą jau galima atvažiuoti ir automobiliu ar autobusu bei pabūti ilgėliau.
Bet ar po pirmos pažinties norėsis sugrįžti? Man asmeniškai – taip, nes jau planuoju išvyką su šeima. Deja, iš tiesų kurortui reikėtų atlikti dar nemažai namų darbų. Ne visiems užtenka pasivaikščiojimo ramiomis, pušų ošimo pilnomis gatvelėmis. Kai kam reikia aktyvesnių pramogų, atvykusiems su šeimomis – ledų vaikams ir alaus bokalo tėčiui… Žinoma, ne viskas iš karto, nes pinigų pertekliumi Kulautuva garantuotai negali pasigirti. Smagu matyti, kad stengiamasi: įrengta prieplauka, išasfaltuotas kelias iki jos, įsteigtas turizmo informacijos centras, ES lėšomis sutvarkytas netoli prieplaukos esantis Kulautuvos parkas. Dar smagiau, kad savivaldybės iniciatyva pritraukia ir privačias investicijas – prieplaukoje ką tik atsidarė nedidelė lauko kavinė, netrukus iš jos pradės plaukioti pramoginis kateris, plaukiantis pagal turistų pageidavimus. Netoliese yra ir kaimo turizmo sodyba.
Dar neturėjau progos pasižvalgyti po miestelį ilgėliau, bet porą patarimų/pasiūlymų/pageidavimų jau galėčiau duoti. Prieplaukoje pasigedau dviračių nuomos punkto. Kulautuva – miestelis ilgas ir jį visą pereiti užima gan daug laiko, tuo tarpu su dviračiu per dvi valandas būtų galima apvažiuoti visas pagrindines „įžymybes“ – medinę bažnytėlę, pasivaikščiojimų taką pušyne, vasaros estradą, Tamaros kalną, A.Smetonos jubiliejui skirtą Mergelės Marijos skulptūrą… Prakalbus apie skulptūrą, tai jos aplinka – gerokai apleista. Gretimas tvenkinys prižėlęs maurų ir meldų, aplinkinės pievos tikrai nematė dalgio šiais metais, o gal net ir praėjusiais… Tikiuosi, kad situacija pasikeis užbaigus greta stovinčios sanatorijos (ar to, kas atvers duris vietoj jos) rekonstrukciją. Toliau – pramogos. Man asmeniškai trūksta tik dviračių, bet bent kiek aktyvesniam ir mažiau pavargusiam žmogui čia netrukus pasidarys nuobodu. Orientacinis sportas, lipimas uolomis, vandens pramogos, kavinė, kur būtų galima skaniai papietauti, futbolo/krepšinio/paplūdimio tinklinio aikštelė, o vakarais – laužavietė, kempingas, lauko kino teatras… Galėčiau vardinti ir vardinti. Pinigų viskam neatsiras, bet galvoti apie tai reikėtų. Galbūt pasiūlyti subsidiją startui privačiam verslininkui, gal paieškoti pinigų ES fonduose, kol dar galime.
Ir dar vienas, bent jau man labai svarbus dalykas – nuomojamo gyvenamo ploto duomenų bazė internete. Idealiu atveju – elektroninė rezervavimo sistema, realistiškai žvelgiant – bent jau visų „bobučių“, galinčių išnuomoti kambarį, sąrašas – su telefonais ir apytikslėmis kainomis. Kad planuodamas romantiškai ramų savaitgalį galėčiau lengvai susirasti kur apsistoti. Gyvenamo ploto nuomos infrastruktūros tobulinimas turėtų būti vienu aukščiausių prioritetų – jei atvykstantys žmonės neturės kur apsistoti, visas turistų srautas apsiribos per 50 km nutolusia populiacija, kuri nepervargdama gali ryte atvažiuoti ir vakare sugrįžti.
Gali būti, kad aš esu nepataisomas optimistas, bet jei turėčiau galimybę už nedidelę kainą išsinuomoti paprastą, bet tvarkingą butą ar kambarį su patogumais ir galimybe naudotis virtuve, rimtai svarstyčiau galimybę Kulautuvoje praleisti visą vasarą – darbo krūvis tuo laiku man sumažėja, nemažą dalį jo galiu atlikti namie, o ir nuvažiuoti į Kauną – ne taip jau toli. Ir manau, kad esu ne vienas toks, pavargstantis nuo miesto šurmulio ir norintis bent vasarai pabėgti į gaivų pušyno šešėlį, bet neišgalintis ten įsigyti nuosavo būsto. O kai atsiras daugiau žmonių, pamažu atsigaus ir miestelio verslas – mums reikės valgyti, apsipirkti, įdomiai praleisti vakarą, pasitikrinti el. paštą interneto kavinėje, nupirkti mažmožį triukšmaujančiam vaikui…
