Visus vyriausybės bandymus valstybiniu mastu išjudinti daugiabučių namų renovaciją Lietuvoje kol kas lydi vien tik nesėkmės. Deramai gyventojams nepaaiškindama atnaujinimo naudos ir reikmės (dažniausiai akcentuojama tik šilumos taupymo nauda), bei nuolat kaitaliodama paramos tvarką, valdžia nesugeba įtikinti žmonių ryžtis šiam anksčiau ar vėliau neišvengiamam žingsniui.
Kauno miesto savivaldybės administracija planuoja vykdyti pavyzdinio daugiabučių namų kvartalo kompleksinio atnaujinimo projektą, kuris turėtų tapti renovavimo ledlaužiu Kaune. Svarbi šio proceso dalis yra išsami informacinė kampanija. Miestiečiams bus išsamiai paaiškinta renovacijos nauda, sąlygos ir eiga, bei atidžiai išklausyti argumentai, kodėl žmonės niekaip nesiryžta imtis neišvengiamo savo namo kapitalinio remonto.
Primename, kad valstybė per daugiabučių renovacijos programą JESSICA iš Europos Sąjungos ir savo lėšų kompensuoja iki 15 proc. renovacijos darbų vertės ir iki 50 proc. techninio projekto rengimo bei garantuoja lengvatines paskolas iš komercinių bankų su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis. Socialiai remtiniems žmonėms kompensuojama 100 procentų išlaidų. Panašios paramos schemos taikomos ir kitose Rytų ir Centrinės Europos šalyse – Estijoje, Lenkijoje Čekijoje.
Didžiausias stabdis – neįtikinami argumentai
Specialistai pabrėžia, kad renovavimo procesas iš esmės stringa ne dėl pinigų stygiaus ar techninių sunkumų. Didžiausia problema yra butų savininkų nesugebėjimas priimti ryžtingo ir vieningo sprendimo (pavyzdžiui, Lenkijos ekonomikos prieaugis yra ne tik panašus, bet net ir mažesnis už Lietuvos, tačiau šioje šalyje jau yra renovuota daugiau nei pusė daugiabučių (http://www.globalpropertyguide.com/Europe/Lithuania/gdp-per-capita). Tačiau reikia pripažinti, kad žmonėms sunku priimti ryžtingą sprendimą, kai juos pasiekianti oficiali informacija yra neišsami ir labai miglota.
Kai kurių ekspertų siūlymai renovaciją paskatinti ne įtikinant svariais argumentais, o „jėga” (t.y. valstybė suremontuotų daugiabutį, o po to bandytų išsireikalauti iš gyventojų pinigus už atliktus darbus), sulaukė labai nepalankių žmonių ir specialistų vertinimų. Jų manymu, tai neabejotinai procesą paskandintų teisiniuose ginčuose su pastatų savininkais, o be to tokios renovacijos kaina butų neracionaliai didelė vien dėl prasto valstybinių įmonių veiklos efektyvumo.
Atliekame pavojingą eksperimentą
Ieškodami argumentų ryžtis daugiabučio atnaujinimui, savininkai dažniausiai svarsto: „Taip, po remonto namas atrodys gražiau, o šildymas kainuos pigiau, tačiau aš vis tiek per mėnesį mokėsiu tiek pat, kiek ir anksčiau, nes reikės grąžinti bankui paskolą. Tad, ar verta apsikrauti dar vienu rūpesčių, kai gyvenimas ekonominiu sunkmečiu ir taip nelengvas, o ilgalaikis įsipareigojimas finansinei institucijai toli gražu nežavi?”.
Pagal vakarietišką standartą daugiabučiam namui kapitalinis remontas priklauso po 30 metų, pagal sovietinį standartą – po 25 metų. Kauno daugiabučių namų amžiaus vidurkis yra apie 40 metų. Tad riba jau yra peržengta. Dar daugiau, nepamirškim, kad dauguma miesto daugiabučių paskutinius 20 metų buvo prižiūrėti, švelniai tariant, prastokai, todėl techniškai jų būklė jau panaši kaip 50-mečių.
VGTU profesorius V. Martinaitis ironizuoja, kad Lietuva atlieka plataus masto eksperimentą – tikrina sovietinių daugiabučių stiprumą. Neprižiūrimi 20 metų jie dar nenugriuvo, tad intensyviai tęsiame šį eksperimentą toliau. Baiminamasi, kad tik pastato griūtis ir nelaimės privers gyventojus susigriebti ir tinkamai prižiūrėti bei remontuoti savo namą.
Namo priežiūra – savininko pareiga
„Individualaus namo savininkui nereikia aiškinti, kodėl būstą reikia renovuoti. Deja, daugiabučių gyventojai to dar nesupranta, nes jie remiasi iš sovietmečio atkeliavusiu mąstymu – jei gyvename kolektyve, tai kažkas kitas ateis ir viską už mane sutvarkys. To tikrai nebus. Visi butų savininkai privalo rūpintis renovaciją, ieškoti įvairių finansavimo galimybių”, – nuolat kartoja visi renovacijos būtinybę pabrėžiantys ekspertai.
Toks įpareigojimas numatytas ir LR Civiliniame kodekse, kurio 4.83 straipsnyje nurodoma, kad butų savininkai bendrąją nuosavybę privalo tinkamai prižiūrėti ir remontuoti. Tačiau nei kodekse, nei poįstatyminiuose aktuose nėra aiškiai parašyta, kas bus šios pareigos nevykdančiam savininkui.
Pabrėžiant daugiabučio atnaujinimo būtinybę dėl saugumo reikalavimų, taip pat labai svarbu nepamiršti ir kitos renovacijos atnešamos naudos. Už komunalinius patarnavimus mokėdamas tiek pat, kiek ir anksčiau, nes remontui skirtas lėšas padengs gaunamos mažesnės sąskaitos už šildymą, gyventojas grįš į gražesnius, tvarkingus namus, bus tikras, kad daugiabutyje nėra „šalčio koridorių”, todėl žiemą bus vienodai šilta visur, nereikės pergyventi dėl galinčio trūkti seno vamzdžio, vanduo iš kurio gali užlieti kelis butus, ar dėl varvančio kiauro stogo.
Tik kantriai žmonėms išaiškinus namo kapitalinio remonto būtinybę ir iš to gaunamą realiai naudą, galima išjudinti daugiabučių atnaujinimą. Tuo pačiu būtų vykdoma ir ES namų šildymui naudojamų energetinių šaltinių taupymo politika, kurios šūkis – „Uždėkime namams „kailinukus”.
Kompleksinė renovacija
Kauno savivaldybė siekia, kad renovacija paliestų ne tik pastatus. Namą „maitinančios” komunikacijos – vandens, nuotekų, šilumos, elektros ir kitos, dažniausiai yra panašaus amžiaus kaip ir namas, todėl jų būklė irgi prasta (visi matome žiemą „žaliuojančias viduržiemio pievas” virš šiluminių trasų).
Valdininkų teigimu, dėl aukščiau paminėtos priežasties, pradėjus daugiabučio kapitalinį remontą, tuo pačiu reikia atnaujinti ir visą infrastruktūrą, įskaitant komunikacijas, kiemus su automobilių aikštelėmis, vaikų sūpynėmis, želdiniais, apšvietimu.
