Va jūs man dabar pasakykit: ar bus priekaištaujama Kubiliui dėl šios olimpiados?
Aš net galiu lažintis, kurie labiausiai sriūbaus, kaltindami Vyriausybę, kad toji jiems MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ (rašau didžiosiomis – įsikalkite!) pinigų nedavė, todėl va, matote, rezultatai prasti, nei kad prognozuota (dalintasi nenudobto meškino kailis dar neperšokus griovio).
Tie, kurie pasiekė savo darbu ir talentu, kuris nesusijęs su biudžeto lėšų siurbimu, nesiskųs. Kai kurie netgi nejaukiai jausis – jaunoji Lietuva, nuėjus sovietiniams ir postsovietiniams sportininkams, kovoja jau dabar kaip už Tėvynę, o ne už pinigus. Niuansas, kurio nepastebima, bet faktas, kurį parodė visi penki mūsų medalininkai: dvi čempionės, vienas vicečempionas ir du bronziniai lyderiai, po kiek ten dešimtmečių Lietuvai parvežę apdovanojimą?…
Naudodamasis proga perduodu linkėjimus Rimšovai – priviet, paklydusioji, kak diela, poka medalia dlia putinjugenda nie radila?…
Bet būtent postsovietiniams sportininkams, pastebiu, būdingas ciniško sovoko ir laukinio kapitalisto mikso mentalitetas, nes jų tėvams gi sugriuvo jau sustyguotas socializme gyvenimas, aplinkoje jei augdami girdėjo “prie ruso buvo geriau“ bei “Landsbergis sugriovė kolūkius ir liaudis badauja, vot“, ir labai norėjo babkių… Jų tėvynė – ilgasis rublis (nes į žalią baksą nelabai ima tokius).
O sėkmingiausiųjų va tokių vadybininkai ir funkcionieriai yra užgrūdinti kovotojai dėl lėšų išmilžio iš valstybės. Valstybe, duok! – sako jie. O jei neduoda – blogas Kubilius (ar bet kas, kieno pavardę čia įrašysite, kuriam mokesčių mokėtojų pinigai šiukšlėms nėra prilygintini), blogas, nu. Jie nejaučia skirtumo tarp savo ir nesavo, tarp svetimų pinigų ir savų poreikių. Duok. Negi gaila? Meilė matuojama jau ir gautais pinigais?
Aš labai džiaugiuosi, kad ateina nauja karta. Ši susiranda jau rėmėjus iš privataus kapitalo bendruomenės, o kiek valstybė duoda – tiek ačiū jai už tai. Prisiminkite Rūtą – “parėmė pasiruošimą stipendija, daugiau norėti ir negaliu“ (ar priminti jums tokį vieną baidarininką – jei reiks, tai ir apsipjaustysiu, bet ten valdžia sportą nors remia!).
Laura dar ir tiesiogiai tarnauja Tėvynei – yra KASP savanorė. Jevgenijus nei pusės žodžio nepasakė apie blogą bazės būklę ar apgriuvusią dušinę – tokio pozityvumo užtaiso ir linksmumo galima pavydėti. Virkavo Aleksandras dėl pamuštos akies? O kaip dėkingas buvo Evaldas, kai šilutiškiai išlydėjo juos į Olimpiadą – visą nacionalinę bokso rinktinę (du kovotojus). Ir Evaldo pirmasis treneris, kuriam iki šiol rūpi auklėtinio pasiekimai, važiavo į Londoną už duotus šilutiškių pinigus, o bilietus pirko už savus, ir rėkė patarimus iš tribūnus, nes vietos jam neatsirado. Ar tikrai esate tikri, kad ir dėl to kalta Vyriausybė bei konkrečiai Kubilius?
Akivaizdu, kad Lietuvos sporte – kaip ir versle: kuo mažiau valstybė kišasi ir kuo mažiau remia – tuo aukštesni rezultatai. Kam dėl šito fakto pikta – tas rėks, kad ir vėl valstybė gaili… jo per mokesčius surinktų pinigų kažkam padovanoti.
Kaip prijaučiantis buriavimui, labiau netgi vertinu Lietuvos Banko gestą – pirmoji olimpiečių proginė moneta šiai olimpiadai buvo skirta buriavimui. Bet mūsiškiai to nusipelnė – trys praėjo atranką į žaidynes ir ten užėmė aukštas vietas (gal galite man parodyti kur nors LBS suformuotą strategiją dėl burlenčių ir jėgos aitvarų rėmimo, nes šis vaikinas – dar vienas akibrokštas, tik kitu masteliu; ne, glesterkit į LBS struktūrą, ir klausimų nekils, kokiu inventoriu yra rimti dėdės užimti).
Pasaulio čempionė (!) Gintarė, tarp kitko, pranoko pati save, nes tomis sąlygomis jai trūksta ne tik masės, bet ir, nesistebėkite, patirties. Nustebsite, gi turime jūrą… O kur vyksta mūsų visos regatos? O kur treniruojasi mūsų vaikai ir jaunimas? Vidaus vandenyse (geležinė uždanga vis dar yra galvose, nors rusų pasienietis nebudi kateryje prie šiaurinio molo). O ir Baltija nėra tokia, kaip anoji įlanka: čia nėra tokių srovių, jūrkaitos ir gūsių. Bet jei škvaliukus gaudyti lygiame vandenyje – mūsiškiai yra nepavejami.
Ar tikrai manot, kad Kubilius turi nupirkti jūrą su potvyniais bei srovėmis, ką?… Galop, Gintarę rėmė juk irgi iš pradžių tėtis, o dabar vyras tempiasi į treniruotes. Ačiū brazilams. Oi, atsiprašau – LBS irgi, sako, duoda. Na, kiek negaila pasidalinti išlupus (tarp kitko, pagal investicijų atsiperkamumą LBS yra bene viena efektyviausių sporto federacijų Lietuvoje!).
Ir net neabejoju, kad tuoj išdygs visokių teisybės ieškotojų, kurie priekaištaus dėl to, kad va, matote, nedavė pinigų mums kaip kitiems (suprask, lūzeriams, bet pinigingesniems), o kiek pasiekėme!… Ir va jei duotumėt…
Ne į betoną investicijas reikia daryti. Rūtos sėkmė yra ne baseino ilgis ar chloro kiekis vandenyje. Ji treniruojasi ten, kur auginami čempionai.
O į ką siūlote investuoti jūs? Arenas, baseinus, kortus, maniežus ir t.t.? Ir kad funkcionieriai algą gautų visai šitai infrastruktūrai prižiūrėti bei naudoti. O kai vaikai neateina – tai masiškumą tegul mokytojai užtikrina, atvydami klases vaikų sportui (kur žiūri švietimo skyrius??? Prie ruso va, matai, tai buvo geriau – suvydavo masofkes!).
Va ir pagalvokite, kaip iš tiesų geriau tas menkas lėšas leisti, ir kaip investuoti. Dar mažai čia merdinčių ar griūvančių amžiaus statybų, ką?…
Bet federacijos yra visuomeninės, ir valstybė nesikiš, kaip tie gautas lėšas panaudoja. Vyriausybės paskirti funkcionieriai tik padalins federacijoms gautas lėšas, kurias skiria įstatymų leidėjai, svarstydami biudžetą. Kiek kas sugebės daugiau ar mažiau išsilupti – to federacija ir gaus didesnę ar mažesnę dalį. Ir kai ištaškys, jie, nepergyvenkite, turės labai logiškus ir svarius argumentus paaiškinimui. Dėl rezultatų nebuvimo – irgi. Nes taip yra suvokiama sovokinė atskaitomybė.
O žinote, kad Lietuvos TOK yra viena iš nedaugelio, greta ir JAV, olimpinių organizacijų, kuri save išlaiko pati (taip, gauna ir iš valstybės rėmimą, bet išsilaikytų ir be jo)? Iš loterijos: Olifėja – jų olimpinė fėja. Galėtų būti pavyzdžiu, bet ne visus įkvepia.
Pinigai, kurie yra gaunami, o ne uždirbami, ir ypač mokesčių mokėtojų pinigai, dažniausiai gadina žmones. Ši olimpiada tą taip aiškiai parodė, kad dabar reiks itin garsaus sportinių funkcionierių choro, kuris rėks apie lėšų trūkumą, finansavimo didinimą, kaip valstybė neturi sporto politkos (iš tiesų, politika tai yra tipiškai postsovietinė: kiek iš kitų paklodę nusitempei – tiek ir turi), kaip neremiamas sportas (būtinai reikia pavirkauti dėl vaikučių – supermamkos fone ne tik palinksės peroksidinėmis galvelėmis, bet ir pasriūbaus, jei reiks), kaip tie valdantieji konservatoriai su liberalais (bet tai draugai – kaip šuo su kate, nepastebit?) nuvarė ne tik ekonomiką, bet ir sportą, nes… postsovietinė remta ir establišmente esanti karta nei vieno jų ir negavo.
Ir pastarasis faktas irgi džiugina. Aš netgi patarčiau dabar neduoti nei cento krepšiniui (jei per žiauru – tai duoti tik jaunimui). Ir su Kemzūra, kuris sugeba dar kažkaip kartais ir laimėti su tokia turima sudėtimi, jau Rio mes finale vaikysime amerikiečius dėl aukso. Ir tam nereikia daugiau betono ir lankų su tinkleliais, ar ne?
Ir Rūtai ar Titeniui čia nereikia ir penkių penkiasdešimtmetrių baseinų krikštolinio kalnų vandens tyrumo užpildu. Žinote, Rūtos treneris Jon Rudd kažkaip pamirštas, o juk jis irgi olimpiadoje buvo lietuvis, vilkėdamas mūsų rinktinės marškinėlius. Bet, matote, jis neateis su ištiesta ranka išmaldai (arba griebimui už giesmės): Kubiliau, duok babkes, a gyrdž!
Tai čia mums reikia, kad Rūtai ten nestigtų kišenpinigių treniruojantis, ir kad jai kompaniją baseine palaikytų ne vienas Titenis – nekainuos daugiau už vieną baseiną, nemanote?
Stebėkite dabar draskymąsi dėl pinigų. Būtų linksma žiūrėti, kaip pjaunasi, bet bus tik liūdna. Nes jei mūsų visų pinigus išlups, tai uždirbs tik avulių ir dargių asociacijos – šiems tai sporto investicijos veltui tikrai nepraeis! Ir, susodinę kaip buratinai pinigėlius kvailių lauke, galėsime kiek norime kartoti užkeikimą “kreks, peks, feks“, bet nauji čempionai nuo to neatsiras.
Ir jei aukštų pasiekimų sportas neįmanomas be masiškumo, iš kur savo kadrus ir talentus semia, tai pastarasis neįmanomas be vaikų sportavimo. O juk tai – ne Vyriausybės, o savivaldos lygmuo, ar ne?
Tad ką remiate per vietos rinkimus, ką?…
Galvokite. Galop, tai ir jūsų pinigai (visų pirma – jūsų!). Ir jūs balsuojate už tuos, kurie juos arba iššvaisto, arba dosniai išdalina (ne jų – tai negi gaila?) vardan savo populiarumo ir perrinkimo, arba…
Jei manote, kad tame vardan čempionų pastatytame stadione ir jums bus galima pabėgioti, tai galite autis sportbačius ir jau dabar bėgti – net sostinėje parkų yra apstu. Ir tam nereikia didelių investicijų – netgi iš jūsų asmeninio kišeninio biudžeto.
Sėkmę lemia mąstymas. Va todėl man ir patinka jaunoji Lietuva, kuri jau mąsto kitaip. Dėdės iš sporto departamentų ir federacijų, netampykite jų savo materialinės gerovės ir įtakos labui, labai prašau!
