Dvidešimt antrasis tarptautinis šokio festivalis „Aura“ baigėsi.
Per keturias festivalio dienas Lietuvos žiūrovai išvydo visame pasaulyje pripažintų choreografų bei šokėjų iš Austrijos, Portugalijos, Prancūzijos, Izraelio, Norvegijos pasirodymus, taip pat bendrą olandų-lietuvių projektą. Festivalis pateikė plačią šokio spektaklių įvairovę, kurioje kiekvienas galėjo rasti tai, kas jam artimiausia. Lietuvos publika buvo supažindinta su šokio spektakliais, geriausiai atspindinčiais dabartines europines tendencijas.
Baigiamasis šių metų festivalio akordas – šiaurietiškas norvegų choreografės Ingun Bjørnsgaard šokio spektaklis „Jūra“. Spektaklyje vaidina penki profesionalūs norvegų šokėjai: Mattias Ekholm, Lone Torvik, Erik Rulin, Ida Wigdel bei Halldis Ólafsdóttir. Spektaklį inspiravo norvegų dramaturgo H. Ibseno pjesė “Dama iš jūros” („Fruen fra havet”, 1888). Šioje pjesėje daugiausiai koncentruojamasi į vieną pirmųjų „šiuolaikinių“ moterų, kuri griauna nusistovėjusią tvarką bei peržengia ribas tam, kad būtų suviliota pavojingų, atstumiančių, tačiau keliančių pagundą jėgų. Visgi spektaklis nėra visiška pjesės inscenizacija. Choreografė atsirinko tai, kas ją labiausiai domina, ir visa tai pritaikė nūdienos laikams. Šiai menininkei kūryboje visuomet įdomus realizmo ir abstrakcijos jungimas, ji nuolat ieško naujų šokio teatro galimybių.
Spektaklyje „Jūra“ choreografė kartu su atlikėjais nagrinėja žmogaus trapumą bei painumą. Čia vaizduojamos gana absurdiškos situacijos, kylančios iš žmogaus dvilypumo. Tačiau tas žmogiškasis dvilypumas labiausiai ir žavi. Tada, kai žmogus žlunga, atsiskleidžia jo tikrasis grožis. Ypatingas dėmesys spektaklyje skiriamas mistiškai žmogaus pusei – nešvankumui, paviršutiniškumui intymumui, gundymui.
Kompozitoriaus Geir Jenssen elektroninės muzikos garsai, atrinkti iš mus supančios aplinkos sukuria jausmingą spektaklio atmosferą. Šie garsai puikiai sąveikauja su atlikėjų šokimu. Spektaklis patrauklus tuo, jog čia nuolatos žaidžiama įvairiomis opozicijomis, kurios suteikia kūriniui dinamikos ir neleidžia žiūrovams nuobodžiauti – laviruojama tarp tragedijos ir komedijos, klasikos ir šiuolaikiškumo, iliustratyvių judesių ir pasinėrimo į save, realybės ir abstrakcijos.
Viso festivalio metu spektakliai rinkdavo pilnas sales žiūrovų. Galima teigti, kad festivalis užsiaugino savo žiūrovą, šokio spektakliai Lietuvos publikai yra įdomūs ir reikalingi. Tad belieka palinkėti, kad tarptautinis šokio festivalis „Aura“ ir toliau augtų bei kartu augintų ir savo žiūrovus, ir laukti susitikimų su geriausiais šios srities profesionalais kitais metais.
