Dažnai yra sakoma, jog autostopas – keliavimo būdas, kurio dėka žemėje nėra nepasiekiamos vietos. Šį posakį bandė patvirtinti Šv. Kristoforo žygeivių klubo geras draugas Audrius Zarauskas. Jo kelionės tikslas buvo šiauriausias Europos taškas – Nordkapos kyšulys, esantis Magerojos saloje, Norvegijoje.
Kauno Šv. Kristoforo žygeivių klubas kvietimuose į pasakojimą apie kelionę žadėjo šiltą vakarą besidalijant šaltos kelionės įspudžiais. Pažadai buvo išpildyti su kaupu, kadangi neformali aplinka sukūrė jaukumo jausmą.
Pasakojimas prasidėjo auditoriją vizualiai supažindinant su įveiktu atstumu, kuris buvo daugiau nei 3000 kilometrų. Tokio pobūdžio kelionės reikalauja pasiruošimo bei ištvermės, todėl jai buvo rengtasi keletą mėnesių. Pastaroji priežastis lėmė ir tai, jog Zarauskas keliavo vienas. Kaip teigė keliautojas, nors ir buvo liūdna, kad negalėjo savo išgyvenamais džiaugsmais ir matomais vaizdais pasidalinti su kitu žmogumi, tačiau keliauti su tam fiziškai nepasiruošusiu asmeniu yra per didelė atsakomybė – kelionės metu teko ištverti ir -34 laipsnių celsijaus šaltį. Dėl šios priežasties reikėjo pasirūpinti ne tik ištverme, bet ir tinkama apranga.
Žinoma, kelionė neapsėjo be linksmų nutikimų. Kaip pasakojo A. Zarauskas, kuo keliaujama toliau į šiaurę tuo didesnę paros dalį užpildo naktis, o tai „linksmiausias“ metas stabdant automobilius. Visų pirma, apsivelkama liemenė su atšvaitu, tuomet tokia pat liemenė uždedama ant kuprinės, kuri pastatoma priešais, ant galvos užsidedamas mirksintis žibintuvėlis ir iškėlus ženklą laukiama pakeleivingų automobilių. „Kadangi autostopininkas palaikomas policininku, automobilių vairuotojai sulėtina greitį ir spėja perskaityti ženklą,“ – linksmai pasakojo keliautojas.
Anot Zarausko, Šiaurės Europoje keliauti autostopu yra gana saugu. Nors vyresni asmenys reguoja gana skeptiškai į tokį keliavimo būdą, vairuotojai noriai sustoja ir neretai paveža netgi toliau negu buvo paprašyta, nepaisant to, kad galbūt tikslas yra visiškai nepakeliui. Tai atspindi šiauriečių geranoriškumą bei rūpestingumą. Kelionė vyko itin sklandžiai. Žinoma, buvo atvejų, kuomet pakeleivingo automobilio tekdavo laukti keleta valandų. Pasiekus galutinį tikslą, laukė ne tik neįtikėtini gamtos vaizdai, bet ir maloni staigmena. Keliautojui apsistojus Nordkapos centre, pirmąją Kalėdų dieną kalėdine dovana tapo netikėtas susitikimas su lietuviais minėtojo centro darbuotojais bei tikra švente paverstas vakaras. Kaip teigė Zarauskas – ko mažiausiai tikėjosi, tai ir atsitiko.
Anot Audriaus Zarausko, tai kol kas pati geriausia jo kelionė, nors tokiu būdu keliauja dar tik keletą metų. Visgi autostopininkas vadovaujasi tam tikromis taisyklėmis, iš jų svarbiausia – nesėsti į automobilį, jei nėra galimybės laisvai išlipti iš jo.
Keliavimas autostopu Zarauskui yra svarbus, nes tokiu būdu pasiektas kelionės tikslas yra reikšmingesnis, leidžiantis patirti ir pamatyti daugiau nei keliaujant savo automobiliu.
