(c) Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Baltijos jūros aplinkos apsauga yra viena iš trijų svarbiausių nacionalinių aplinkosaugos problemų. Taip mano, kaip parodė visose devyniose Baltijos valstybėse pagal tarptautinio tyrimų tinklo „BalticSTERN“ Baltijos tyrimo projektą atliktas tyrimas, dauguma apklaustų ir Lietuvos, ir kitų regiono šalių gyventojų. Šios apklausos, už kurią Lietuvoje buvo atsakingas Aplinkos apsaugos politikos centras, duomenimis, žmonės labiausiai nerimauja dėl jūros taršos sunkiaisiais metalais ir kitomis pavojingomis medžiagomis, naftos nutekėjimų ir stambių jos išsiliejimų galimybės, dumblių žydėjimo, žalos augalijai ir gyvūnijai.

Kokiomis priemonėmis mūsų šalyje bus siekiama geros Baltijos jūros aplinkos būklės, numato neseniai Vyriausybės patvirtinta Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategija. Vienas svarbiausių jos keliamų tikslų, kaip sakė Aplinkos ministerijos Vandenų departamento Vandenų politikos skyriaus vedėjas Dalius Krinickas, – siekti, kad jūros aplinkos apsaugos valdymui būtų taikomas ekosistemomis pagrįstas metodas, ir sudaryti sąlygas, kad dabartinės bei būsimos kartos galėtų tausiai naudoti jūros išteklius.

Strategija numato, kad į jūros aplinką iki 2016 m., palyginti su 1997-2003 m., turi patekti mažiau maistinių medžiagų (azoto – 11 750 tonų, fosforo – 880 tonų) ir kad būtų sumažinta žmogaus sukelta eutrofikacija. Šiam tikslui įgyvendinti iš visų miestų nuotekų valymo įrenginių tiesiogiai ar netiesiogiai į jūros aplinką išleidžiamose nuotekose turi būti išvaloma ne mažiau kaip 90 proc. bendrojo fosforo ir ne mažiau kaip 75 proc. bendrojo azoto. Reikia siekti, kad nuotekų tvarkymo paslaugos būtų kuo plačiau prieinamos ir kad gerėtų jų kokybė, taip pat reikia mažinti taršą iš žemės ūkio šaltinių.

Kad pavojingų cheminių medžiagų koncentracija Baltijos jūroje nesukeltų taršos poveikio ir neigiamų ekosistemų pokyčių, ketinama sumažinti ir, jeigu reikės, apriboti arba uždrausti šių medžiagų patekimą į jūrą. Biologinei įvairovei išsaugoti numatyta užtikrinti darnų jūros ekosistemų funkcionavimą, kad buveinių ir rūšių paplitimas, gausa ir kokybė atitiktų vyraujančias hidrologines, geografines ir klimatines sąlygas. Bus siekiama, kad būtų išsaugotas kuo natūralesnis jūrinis ir pakrantės kraštovaizdis, kad laivyba ir kita ūkinė veikla Baltijos jūroje būtų vykdoma aplinkai palankiu būdu.

Nacionalinė Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategija bus įgyvendinama dviem etapais, priemonės planuojamos 2010-2015 ir 2016-2020 metams.

LR  Aplinkos ministerijos informacija

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: