Baltijos jūros valstybių viešojo transporto vežėjai ragina savo šalių vyriausybes skirti didesnį dėmesį biodujų naudojimui viešajame transporte. Jeigu biodujos būtų naudojamos plačiau, tai valstybes padarytų iš dalies mažiau priklausomas nuo kitų energijos tiekėjų, o taip pat sumažintų gamtos taršą.
Apie šias ir kitas temas bus kalbama rugsėjo 22 d. (trečiadienį) Kaune rengiamame „Baltijos Biodujinių Autobusų“ („Baltic Biogas Bus“) projekto nemokamame seminare. Jis vyks viešbučio „Best Western Santaka“ konferencijų salėje nuo 10 val.
Tarp pranešėjų bus itin didelę patirtį turinčių Skandinavijos šalių ekspertai, o taip pat specialistai iš 8 Baltijos jūros regiono valstybių.
„BBB“ projekto vadovas Lennart Hallgren teigia, kad norint sumažinti priklausymą nuo naftos ir iškastinio kuro bei CO2 išmetalų kiekio, kuris sukelia klimato atšilimą, galima būtų pertvarkius ir viešojo transporto sistemą.
Pavyzdžiui, nuo 2025 m. visi Stokholmo autobusai naudos tik atsinaujinančią energiją. L. Hallgren teigimu, biodujos turi visas svarbiausias savybes, kurios padėtų sumažinti taršą, nes transporto sektorius generuoja 70 proc. anglies dvideginio išmetalų.
„Biodujų atliekos suyra natūraliai, o joms gaminti naudojamos buitinės bei nuotekų valymo gamyklų atliekos, – sakė seminarą organizuojančios UAB „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis. – Biodujos panašios į suslėgtas gamtines dujas, todėl jos gali tapti vienu svarbiausių energetinės nepriklausomybės veiksnių“.
Šiltnamio efektą sukeliantis anglies dvideginis (CO2) atmosferoje išsilaiko vidutiniškai 50–200 metų, vadinasi, šių dienų efektas bus jaučiamas vėlesniais šimtmečiais. Apie 98 proc. išmestų į aplinką transporto teršalų kiekio sudaro autotransporto priemonių išmetami teršalai ir tik 2 proc. – kitų transporto priemonių (traukinių, laivų, lėktuvų) teršalai.
Automobilių išmetimo vamzdžiai paskleidžia apie 200 cheminių junginių. Daugelis jų labai pavojingi žmogaus sveikatai. Tačiau plačiau naudojant biodujas viešojo transporto sektoriuje miestuose kaipmat pagerėtų oro kokybė.
Kadangi Lietuva, kaip ir Europos Sąjunga (ES), įsipareigojo iki 2008–2012 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančiųjų dujų emisijas 8 proc., lyginant su 1990 m. emisijomis, pastaraisiais metais skiriamas padidintas dėmesys atsinaujinantiems energetiniams šaltiniams.
Seminare savo įžvalgomis dalinsis Stokholmo viešojo transporto vežėjai, kurie eksploatuoja vieną didžiausių biodujas naudojančių autobusų parką. Jame yra 150 biodujomis varomų autobusų. Per kelis metus Stokholmas planuoja įsigyti dar 500 tokių transporto priemonių.
Kompanijos „HOG Energi“ (Norvegija) projektų vadovas Nelson Rojas pasakos apie Bergeno miesto patirtį. Bergenas turi 80 gamtinėmis dujomis varomų autobusų, bet netrukus planuoja įsigyti 75 naujus autobusus, kurie naudos tik biodujas.
Baltijos regiono „BBB“ projektas yra Baltijos jūros regiono 2007-2012 m. programos dalis. Projekto biudžetas siekia 4,2 mln. eurų ir yra dalinai finansuojamas iš iš ES regioninės plėtros fondo.
