Buvę aukšto rango Policijos departamento pareigūnai ir jų pavaldiniai įtariami veikę kaip bendrininkai netinkamai reaguojant į planuojamas ir 2009 metų spalį Kaune įvykdytas teisėjo Jono Furmanavičiaus ir kaunietės Violetos Naruševičienės nužudymus.
Ketvirtadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas iš esmės pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą dėl Policijos departamento pareigūnų galimo netinkamo pareigų atlikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimo.
Tarp šios bylos kaltinamųjų – buvęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojas Tomas Ulpis, Kriminalinio policijos biuro pareigūnai, operatyvinius veiksmus atlikę Dariušas Sinkevičius ir Vitalijus Vitkovskis bei jų vadovas, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Emilijus Damukaitis.
Jie kaltinami sumenkinę Kriminalinės policijos biuro vardą ir prestižą, sulaužę duotą policijos pareigūnų priesaiką. Generalinės prokuratūros manymu, dėl neteisėtų Policijos pareigūnų veiksmų ilgai nebuvo galima išaiškinti didelį atgarsį visuomenėje sukėlusį labai sunkų nusikaltimą.
Be piktnaudžiavimo V.Račkauskas taip pat įtariamas suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo.
Valstybės kaltintojo Generalinės prokuratūros prokuroro Arūno Vereniaus skaitomomame kaltinamajame akte teigiama, kad tuometinis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka 2009 metais lapkritį, jau po žudynių, atsiuntė paklausimą Policijos departamentui, klausdamas, ar Kriminalinės policijos biuras ir jo padaliniai apskrityse nebuvo gavę informacijos, skundų, pareiškimų apie planuojamą susidorojimą su J.Furmanavičiumi, ir V.Naruševičiene.
Pasak kaltintojo, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas E.Damukaitis parengė pažymą su melaginga informacija, kad nebuvo gautas jokios informacijos, pranešimų ar skundų fiziškai susidoroti su asmeninis. Šį atsakymą savo parašu patvirtino generalinio komisaro pavaduotojas V.Račkauskas ir ji buvo išsiųsta prokurorams.
Iš tikrųjų M.Žalimas buvo pristatytas į Policijos departamentą prieš žudynes, suteikė pareigūnams informacijos, tačiau ta informacija nebuvo tinkamai įforminta, nebuvo atlikta oficiali šio asmens apklausa.
Visi penki kaltinamieji kategoriškai pareiškė, kad nesutinka su pareikštais kaltinimais, tikina sąžiningai tarnavę valstybei ir duos parodymus tik po liudytojų apklausos.
Pirmas liudys valstybės saugomas M.Žalimas.
Kaip skelbta, prieš žudynes Kaune 2009 metų spalį, kai buvo nužudytas Kauno apygardos teismo teisėjas J.Furmanavičius ir V.Naruševičienė, apie planuojamus Drąsiaus Kedžio veiksmus jis esą įspėjo Policijos departamento vadovybę. Tačiau pareigūnai esą nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią žudynėms.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2011 metų lapkritį Kauno rajono apylinkės prokuratūroje ir tuoj pat perduotas Generalinei prokuratūrai. Tyrimą atliko pareigūnų grupė, sudaryta iš Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorų, Policijos departamento Imuniteto valdybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrėjų.
Prokurorai sako nustatę, kad du žmones nužudė kaunietis D.Kedys, kurio buvusi sugyventinė L.Stankūnaitė yra V.Naruševičienės sesuo.
D.Kedys kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L.Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą. J.Furmanavičių ir A.Ūsą D.Kedys kaltino pedofilija. Teismas neseniai A.Ūsą išteisino, tačiau vaiko teisių specialistai nuosprendį apskundė. Skundas dar nėra išnagrinėtas.
Po žudynių besislapsčiusio D.Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Teisėsauga teigia, kad jis mirė nesmurtine mirtimi.
